Tikrins, kaip gaudomos lašišos Pereiti į pagrindinį turinį

Tikrins, kaip gaudomos lašišos

2014-09-01 15:53
KD inf.
Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį

Lietuvoje prasidėjo akcija "Lašiša-2014". Iki lapkričio 20 d. bus tikrinama, ar žvejai yra įsigiję lašišų ir šlakių žūklei reikiamus leidimus, taip pat ar laikosi kitų taisyklių.

Per akciją aplinkosaugininkai organizuos reidus ir budės lašišų ir šlakių migracijos bei neršto vietose, kontroliuos verslinę, mėgėjišką ir specialiąją žvejybą, stabdys ir tikrins įtariamų žvejybos reikalavimų pažeidimais asmenų transporto priemones. Jie naudosis šiuolaikinėmis vietovės stebėjimo, vaizdo įrašymo ir kitomis techninėmis priemonėmis – aplinkosaugininkams taip pat talkins policijos pareigūnai ir pasieniečiai.

Aplinkos ministerija informavo, kad Baltijos jūros priekrantėje, Kuršių mariose ir Nemuno deltos regione bus tikrinama iki spalio 20-osios, o Nemuno, Dubysos, Neries, Žeimenos, Šventosios, Siesarties, Vilnelės upėse bei jų intakuose – nuo spalio 1 d. iki lapkričio 20-osios.

Norintieji gaudyti lašišines žuvis tam skirtose nustatytose vietose privalo įsigyti 10 litų kainuojančią žvejo mėgėjo kortelę. Jeigu žvejas buvo įsigijęs tik šią kortelę ir neturi žvejo mėgėjo bilieto, jis nebeturi teisės toliau žvejoti ne tik lašišas, bet ir kitas žuvis. Per dešimt dienų privaloma pateikti ataskaitą Aplinkos ministerijos institucijoms nurodant, kur ir kada buvo sugauta žuvis, koks jos svoris, ilgis, lytis, kiti duomenys. Draudžiama prekiauti sužvejotomis lašišomis ar šlakiais.

Aplinkosaugininkai primena, kad leidžiama žvejoti ne mažesnes nei 65 cm ilgio lašišas ar šlakius, o per vieną žvejybą galima sugauti tik vieną lašišą ar šlakį. Sugavus nurodytas žuvis, per 5 min. turi būti nuplėšiama pažymėta žvejo mėgėjo kortelės dalis, ir tokia kortelė jau nebegalioja.

Už lašišos ar šlakio neteisėtą sugavimą gresia administracinė atsakomybė – bauda nuo 800 iki 2000 litų su pažeidimo padarymo įrankių (pvz., spiningo, tinklo, žeberklo) ir priemonių (pvz., valties) konfiskavimu.

Pažeidėjas taip pat turi atlyginti žuvų ištekliams padarytą žalą. Pavyzdžiui, už vieną neteisėtai sugautą lašišą ar šlakį teks sumokėti daugiau kaip 2 tūkst. litų. Jeigu ši žuvis neteisėtai sugaunama ichtiologiniame draustinyje ar rezervate, taikomas trigubas padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo bazinis įkainis – už lašišą tektų sumokėti daugiau kaip 6 tūkst. litų.

Lašišos ištekliai Lietuvoje itin pradėjo mažėti XX a. 6-ajame dešimtmetyje, 8-ajame dešimtmetyje lašiša jau buvo įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, susirūpinta šių vadinamųjų karališkų žuvų išteklių atkūrimu.

Kasmet rudenį lašišinės žuvys iš jūros plaukia neršti į upes, iki nerštaviečių jos gali nuplaukti daugiau nei 300 km.

Daugiau naujienų