Pajūryje gimė idėja vietos miškuose užveisti meškų. Jau apie 150 metų Lietuvoje šių plėšrūnų neaptinkama, tačiau norima atgaivinti Žemaitijos simboliu tapusių gyvūnų populiaciją. Iniciatorių teigimu, paradoksalu, kad Žemaitijos simboliu esančio gyvūno aplinkiniuose miškuose neaptinkama jau daugybę metų.
Idėja gimė išgirdus apie kitų šalių patirtį. Valstybėse kaimynėse šie gyvūnai skaičiuojami dešimtimis ir šimtais. Estijoje netgi licencijuojama gauruotųjų medžioklė. Iniciatoriai neabejoja, kad klajoti ir toliau nuo žmonių gyventi mėgstančios meškos žmonėms grėsmės nekeltų, o tik stiprintų regioninę savimonę.
Šiuo metu kaip labiausiai tinkamą vietą meškoms įveisti idėjos autoriai nurodo Rietavo miškus. Esą žmogui jie nepatrauklūs, o meškos čia galėtų gyventi netrukdomos.
Vis dėlto gamtininkai tokią pajūrio krašto gyventojų idėją vertina skeptiškai.
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Selemonas Paltanavičius patikino, kad kol kas šiems gyvūnams gyventi ir veistis trukdo pats žmogus.
"Didžiausias trukdys meškoms veistis pajūryje – lietuviškas noras eiti į miškus ir nuolat ten kažką daryti. Kur toji meška turėtų pasidėti?" – retoriškai paklausė jis.
Tam, kad meškos galėtų patogiai gyventi ir veistis, reikia bent 10 tūkst. ha miško, kuriame būtų absoliuti ramybė arba žmogus įžengtų tik retkarčiais ir tam tikru sezonu.
"Meška yra labai jautrus žvėris. Ji tiesiog nežinotų, kur turėtų slėptis, kai aplink nuolat pjausto pjūklais ir vaikšto žmonės. Šiandien tokia idėja yra nerimta", – užtikrino gamtininkas.
S.Paltanavičiaus teigimu, tokią idėja bus galima palaikyti tik tada, kai žmonės supras, kokią gamtą turi, ir faktą, jog miškas vertingiausias tada, kai nėra išpjautas.
"Kada nors, Dieve duok, kai išmoksime patys tvarkytis su savo gamta, meška pati pas mus ateis. O jeigu ne – kaip nors jų įveisime ar prisikalbinsime", – prognozavo S.Paltanavičius.
Gamtininkas pabrėžė, kad, prieš imantis kokių nors įveisimo veiksmų, būtina numatyti, kokie bus padariniai ateityje. Lietuvai esą pirmiausia reikia atlikti dar daug darbų, kad tokį žvėrį sudomintų šios apylinkės. Pajūryje taip pat pastebima trūkumų.
S.Paltanavičius vardijo, kad visų pirma Žemaitijos apylinkėse prie visų didžiųjų upių reikėtų iškelti inkilus pelėdoms ir didiesiems ančiasnapiams, išvalyti upių pakrantes.
"Mes savanoriškai turime daug ką sutvarkyti. Meška dar palauks, pasižiūrės", – sakė gamtininkas.
Naujausi komentarai