"Iki pasimatymo gamtoje!" – tokiu šūkiu liepos pradžioje Lietuvos zoologijos sodas išlydėjo 101 balinį vėžliuką į laisvę.
Baliniai vėžliai, dzūkų gražiai vadinami geležinėmis varlėmis, yra labai reta ir saugoma rūšis ne tik Lietuvoje, bet ir visose ES šalyse. Pagrindinė jų nykimo priežastis yra tinkamų buveinių trūkumas dėl apleistų ir neprižiūrimų žemių, ežerų ir kūdrų.
Krūmais ir tankia žole apžėlusiuose šlaituose vėžliams nebelieka vietos kur sudėti kiaušinius ir jie renkasi kitas smėlėtas saulės įšildytas vietas. Tai gali būti ir žvyrkelis, ar judrios magistralės šalikėlė, kur balinių vėžlių kiaušiniai yra pasmerkti pražūčiai.
Per trejus metus išgelbėti 128 vėžliukai, kuriems suteikta galimybė išgyventi. Šiemet liepos pradžioje 101 šių roplių buvo išleista į tas vietas, iš kurių buvo paimti kiaušiniai. Rezervatų ir projekto darbuotojai stebėjo vėžlius natūralioje gamtoje. Juos identifikavo pagal turimas nuotraukas, ir, prabėgus 2 mėnesiams, informavo, kad didžioji jų dalis kol kas sėkmingai adaptavęsi gyvena savo buveinėse.
Lietuvos zoologijos sodo darbuotojai su nerimu laukia žiemos ir pavasario, nes neaišku, kaip mažiesiems vėžliams pasiseks išgyventi pirmąją žiemą laisvėje. Likę 27 vėžliukai ją praleis Lietuvos zoologijos sode ir tik pavasarį, atšilus orams, bus paleisti pas savo gentainius.
Pasibaigus šiam gražiam projektui, rugsėjo 14 d. Lietuvos zoologijos sodas surengė šventę. Joje buvo galima daugiau sužinoti apie balinius vėžlius. Vaikų laukė įvairios užduotėlės, per kurias jie galėjo iš arti susipažinti su baliniu vėžliu, pamatyti, kuo jis minta, nulipdyti jų statulėlę ir ją apgyvendinti voljere, kuriame vėžliai buvo įsikūrę, iki išleidžiant juos į laisvę. Šoko Kauno choreografijos mokyklos šokėjai, buvo rodomas filmukas, kaip sekėsi paleisti vėžlius į gamtą. Reikia tikėtis, kad po kelerių metų nuvykę į gamtą sutiksime balinį vėžlį, besišildantį saulutėje.
Naujausi komentarai