Anot LB, kitų metų valstybės viešųjų pajamų ir išlaidų planas neturėtų pakenkti šalies finansiniam stabilumui.

„Finansiniam stabilumui šiuo metu rizikų nekyla, tačiau vidutiniu laikotarpiu stebėsime didėjantį valstybės įsiskolinimą“, – pranešime teigė LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Pasak jo, valstybės skola augs dėl būtinybės didinti išlaidas krašto apsaugai, todėl ateityje svarbu laikytis fiskalinės drausmės: „Nes išaugusi skola ribos šalies galimybes amortizuoti netikėtus ekonominius sukrėtimus ateityje.“

LB vertinimu, nepaisant to, kad skola ir jos aptarnavimo išlaidos didės, šalies įsiskolinimas yra žemas, o nukritus bazinėms palūkanų normoms naujo skolinimosi kaina stabilizavosi.

Jis taip pat pabrėžia, jog Lietuvos kredito rizika yra sumažėjusi ir vertinama kaip stabili.

„Skolinimosi sąlygos šiuo metu yra šiek tiek pagerėjusios ir stabilios. Bankų susietumas su valdžios sektoriumi, kas – jei valdžios sektorius nevykdytų įsipareigojimų – galėtų sukelti tam tikrą krizę, yra labai nedidelis“, – Seimo Audito komitete trečiadienį sakė LB Ekonomikos departamento vyriausiasis ekonomistas Vaidotas Tuzikas.

Net ir įtraukus tas papildomas pajamas (...) mums atrodo, kad pelno mokesčio surinkimas gali būti mažesnis nei planuojama. Įžvelgiame tam tikrą riziką.

Tuo metu infliacija, pasak centrinio banko, 2026 metais papildomai didės apie 1,1 proc. punkto dėl akcizų didinimo, panaikintų dalies pridėtinės vertės mokesčio lengvatų bei vadinamojo saugumo įnašo draudimo sutartims.

Naujausios rugsėjį LB skelbtos ekonomikos prognozės numatė, kad vidutinė metinė infliacija kitąmet turėtų siekti 3,1 procento.

„Biudžeto projekte numatyta nemažai įvairių sprendimų, dalis jų priimta 2025 metų birželį – tai mokesčių reforma. Kadangi nemažai sprendimų jau buvo žinomi, didžioji dalis šio poveikio jau įtraukta į mūsų (LB – BNS) infliacijos prognozę. Jei traktuojame tik tas naujas priemones, kurių nežinojome dėl objektyvių priežasčių sudarinėdami rugsėjo makroekonomines prognozes, tas poveikis yra labai mažiukas“, – kalbėjo V. Tuzikas.

Pasak jo, labiausiai infliaciją veikia netiesioginiai mokesčiai ir sprendimai, kurie didina gyventojų pajamas.

Anot LB, kainų augimui kitąmet jokios įtakos neturės biudžete suplanuotas viešojo sektoriaus darbuotojų algų bei socialinės paramos didinimas, išmokų indeksavimas.

Centrinio banko vertinimu, yra rizikos, kad kitąmet valstybė surinks apie 140 mln. eurų mažiau pelno mokesčio nei planuoja, nors šias biudžeto netektis galimai padengs didesnės įplaukos iš kitų mokesčių.

„Net ir įtraukus tas papildomas pajamas (...) mums atrodo, kad pelno mokesčio surinkimas gali būti mažesnis nei planuojama. Įžvelgiame tam tikrą riziką“, – teigė V. Tuzikas.

Vis tik LB prognozuoja, kad pajamos iš pelno mokesčio 2026 metais padidės 25,4 proc., iš gyventojų pajamų mokesčio – 11,5 proc., iš pridėtinės vertės mokesčio – 8,1 proc., iš akcizų – 8,2 procento.

Banko manymu, viso valdžios sektoriaus pajamos kitais metais padidės beveik 9 procentais.

2026-ųjų biudžeto projekte numatytos beveik 17 proc. augančios pajamos ir beveik 19 proc. – išlaidos. Numatoma, kad grynosios valstybės išlaidos augs 5,2 proc., valdžios sektoriaus deficitas bus 2,7 proc., o valstybės skola pasieks 45,1 proc. BVP – virš 5 proc. punktų daugiau nei šiemet.