Ketvirtadalis respondentų teigia, kad praėjusiais metais pradėjo valgyti sveikiau. Tai parodė metų pradžioje atlikta lojalių „Maximos“ pirkėjų apklausa. Respondentai teigė, kad valgė daugiau vaisių ir daržovių, mažino cukraus ir saldumynų vartojimą, gėrė daugiau vandens. Tačiau dėmesys sveikumui – tik viena šių metų mitybos tendencijų. „Maximos“ atstovai teigia, kad šiemet daugės vartotojų, besilaikančių specifinių dietų, taip pat augs įvairiais naudingaisiais elementais praturtinto maisto paklausa. O į lėkštes po truputį pradės brautis violetinės spalvos maistas – tendencija jau antrus metus karaliaujanti Vakaruose ir socialiniuose tinkluose.

„Lietuviai, nors vis dar mėgstantys, pirmiausia, valgyti skaniai ir per daug neišlaidauti, vis daugiau dėmesio skiria ir mitybos sveikumui“, – sako Aidas Poleninas, „Maxima LT“ maisto gamybos departamento vadovas. „Pirkdami produktus, lietuviai vis dar pirmiausia atkreipia dėmesį į kainą (85 proc. respondentų teigimu, kaina – svarbiausias kriterijus renkantis produktus), tačiau antroje reitingo vietoje jau atsiduria produktų sudėtis (svarbiausias kriterijus 63 proc. respondentų), išstumdama iš ten kelerius metus antroje vietoje karaliavusį skonį“, – komentuoja maisto gamybos ekspertas.

Kiti kriterijai, pagal kuriuos maisto produktus renkasi pirkėjai yra nauda sveikatai (33 proc. respondentų), kilmės šalis (19 proc.), žinomas prekės ženklas (9 proc.).

A. Poleninas atkreipia dėmesį ir į augantį lietuvių sąmoningumą mitybos atžvilgiu. Pasak jo, nusakydami, ką respondentai darė, kad jų mityba būtų sveikesnė, lietuviai įvardijo tradicinius veiksmus: 72 proc. valgė daugiau vaisių ir daržovių, 56 proc. vartojo mažiau cukraus ir saldumynų, kas antras gėrė daugiau vandens arba atsisakė nesveikų užkandžių. Tačiau tarp sveikos mitybos receptų atsiranda ir naujų tendencijų – lietuviai pradeda kalbėti apie maisto porcijų mažinimą ar mitybos įvairovę.

„Maxima LT“ išskiria svarbiausias apsipirkimo ir mitybos tendencijas, kurios vyraus 2017 metais:

Lietuviškumas ir dėmesys ūkininkų produkcijai

Pirkėjų, besirenkančių ūkininkų produkciją, vien per 2016 metų paskutinį ketvirtį skaičius išaugo beveik 2 kartus, lyginant su 2015 m. tuo pačiu laikotarpiu. Tiek pat kartų prasiplėtė ir ūkininkų produkcijos asortimentas tinkle. Specialistai prognozuoja, jog ūkininkų produkcijos populiarumas šiemet tik augs, nes smulkieji ūkiai galės lanksčiai prisitaikyti net prie išskirtinių pirkėjų poreikių.

Produktai specifiniams poreikiams

Dėl dėmesio mitybai ir didėjančio informacijos srauto apie glitimo ar laktozės netoleravimą, vegetarizmo ir veganizmo filosofijos populiarėjimo plėsis specifinėms dietoms pritaikytų produktų lentynos. Vien per praėjusius metus beveik penktadaliu augo produktų be glitimo pardavimai, dešimtadaliu ūgtelėjo produktų be cukraus ar su cukraus pakaitalais pardavimai. Taip pat lentynose vis didesnę dalį užims pieno produktų pakaitalai pagaminti iš augalų, pavyzdžiui, sojos, migdolų, ryžių pienas, kokosų pieno jogurtai ir pan. Pastarosios produktų grupės pardavimai vien per praėjusius metus augo apie 50 proc.

Populiarės egzotiškos virtuvės

Šiemet daugiau nei ketvirtadalis pirkėjų nori į savo meniu įtraukti įvairesnio, egzotiškesnio maisto. Jų krepšeliuose atsirado Artimųjų Rytų, Azijos šalių patiekalų. Taip pat ženkliai, beveik penktadaliu, šoktelėjo pirkėjų susidomėjimas egzotinėmis kruopomis (kvietinėmis, bulgur, bolivinėmis balandomis, burnočio sėklomis ir kt.), net penkis kartus daugiau nuperkama ispaninio šalavijo (čija) sėklų. Didžiausio populiarumo šiemet greičiausiai sulauks indiška virtuvė – jos patiekalams reikalingų ingredientų pardavimai pastaruoju metu augo daugiau nei trečdaliu.

Karaliaus vaisiai ir daržovės

Nors bananai išlieka vienu perkamiausių vaisių Lietuvoje, pirkėjų krepšeliuose vis dažniau atsiranda ir kiti vaisiai bei daržovės. Praėjusiais metais itin išpopuliarėjo įvairios salotos ir jų mišiniai (špinatų, gražgarsčių, romaninių, sultenių ir kt.), taip pat, jau paruoštos salotos su įvairiais priedais: grūdais, sėklomis, aliejais. Krentant vietos daržovių kainoms, lietuviškos morkos, svogūnai, burokėliai taip pat vis dažniau atsidurs pirkėjų krepšeliuose. O į patiekalus iš vietos daržovių nauju žvilgsniu padės pažvelgti populiarūs virtuvės šefai, propaguojantys sezoninių ir vietos gėrybių vartojimą.

Šaldytą maistą keis šviežias

Vis mažiau žmonių kaups maistą namie ar šaldys šviežius produktus namų šaldikliuose. Pirkėjų mobilumas, per kelias minutes pasiekiami prekybos centrai, naujausios maisto pakavimo technologijos, kurios leidžia maistą išlaikyti šviežią ilgiau, lems tai, kad vartotojai maisto pirks tik tiek, kiek reikia tos dienos pietums ar vakarienei. Mėsos ar žuvies šaldymas šiais metais dar istorija netaps, tačiau ilgainiui jos turėtų mažėti, o pirkėjai į savo krepšelius dažniausiai dės šviežią žuvį ar mėsą.

Augs pusgaminių vartojimas

Didėjant gyvenimo tempui, vis mažiau laiko lieka maisto gamybai, o žmonės vis dar nori, kad namuose kvepėtų pyragais. Todėl populiarės pusgaminiai, iš kurių, ruošiant patiekalus, kartais net nereikės sutepti indų. Pavyzdžiui, marinuoti mėsos gaminiai, parduodami kepimui skirtuose maišeliuose, pyragų mišiniai, kuriuos reikės tik užpilti vandeniu ir pašauti į orkaitę. Taip pat vis dažniau vartotojai rinksis prekybos tinkluose pagamintus gaminius, kuriuos tik reikės pašildyti.

Baltymų mada

Augant sportuojančių žmonių skaičiui, fiziškai aktyviems žmonėms skirti produktai, praturtinti baltymais, mikroelementais, su mažiau riebalų ir panašūs užims lygiavertę vietą šalia įprastų produktų parduotuvių lentynose. Fizinis aktyvumas lems ne tik tokių produktų kaip energijos batonėlių ar praturtintų vitamininių gėrimų pardavimų augimą, tačiau skatins ir nealkoholinių gėrimų populiarėjimą.

Prasidės šviežių gėlių mada

Vakaruose gėlės ir puokštės jau kelerius metus perkamos dažniau ne specialioms progoms paminėti ar dovanoms, o tiesiog namams papuošti. Šiais metais ši mada įžengs ir į Lietuvą. Vis daugiau puokščių, skintų gėlių bus perkamos kaip įprastos kasdienės prekės namų nuotaikai kurti.

Apie tyrimą

498 lojalūs „Maximos“ pirkėjai buvo apklausti internetu 2017 m. vasarį. Dauguma respondentų yra 26–65 m. amžiaus ir pasklidę po visą Lietuvos teritoriją.