AKCIZŲ DIDINIMO PLANAS: SIŪLOMA APMOKESTINTI ELEKTRONINIŲ CIGAREČIŲ SKYSTĮ
- BNS inf. 1
Seimo biudžeto ir finansų komitetas (BFK) pritaria Vyriausybės siūlymui didinti akcizus cigaretėms ir kitiems tabako gaminiams, tačiau siūlo nustatyti mažesnį tarifą elektroninių cigarečių skysčiui.
Už tai numatantį trejų metų akcizų didinimo 6-14 proc. planą trečiadienį balsavo devyni komiteto nariai, vienas susilaikė. Dėl to dar turės balsuoti Seimas.
Šiuo metu elektroninių cigarečių skystis iš viso nėra apmokestinamas akcizu. Vyriausybė siūlė nustatyti 0,2 euro už mililitrą produkto tarifą, tačiau komiteto posėdyje dalyvavęs finansų ministras Vilius Šapoka neprieštaravo komiteto pasiūlytam mažesniam tarifui - 0,1 euro.
Konservatorius Mykolas Majauskas teigiamai vertino siūlymą įvesti akcizą elektroninių cigarečių skysčiui.
„Tai yra svarbu, nes rūkant elektronines cigaretes nėra tabako kvapo, vaikai gali jas rūkyti ir tėvai nieko nejaus (...) Pabranginus būtų mažesnė paskata vaikams, atgrasintų jaunimą nuo tokio pasirinimo ir pripratimo“, - aiškino M. Majauskas.
Tačiau, anot jo, šis akcizas taikomas ne visose Europos Sąjungos šalyse, todėl žmonės jų ten galės pigiau įsigyti arba užsisakyti internetu.
BFK pirmininko „valstiečio“ Stasio Jakeliūno teigimu, būtent dėl šios priežasties ir buvo nuspręsta sumažinti Vyriausybės siūlomą akcizą elektroninių cigarečių skysčiui.
Skaičiuojama, kad akcizų pakeitimai leistų kitąmet biudžeto pajamas padidinti apie 11 mln. eurų, o 2020 ir 2021 metais - maždaug po 10 mln. eurų.
Planas numato akcizą už cigaretes padidinti iki 62,25 euro už 1000 cigarečių kartu nustatant, kad minimalus kombinuotasis akcizų tarifas už 1000 cigarečių būtų ne mažesnis kaip 102 eurai.
Akcizų tarifas cigarams bei cigarilėms didėtų iki 42 eurų už kilogramą, rūkomajam tabakui – iki 68,6 euro už kilogramą.
Dėl to cigarečių pakelis (kuriame jų yra 20) vidutiniškai brangs apie 0,11 euro (pakelis pigiausių cigarečių – 0,15 euro), cigarilių pakelis (kuriame yra 10 cigarilių) – apie 0,12 euro, o 30 gramų rūkomojo tabako – apie 0,3 euro.
Daro pertrauką svarstant būsto apmokestinimą
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) nepriėmė sprendimo dėl Vyriausybės siūlymo apmokestinti antrąjį ir tolesnius vieno žmogaus būstus. Svarstyme nuspręsta padaryti pertrauką.
Už tokią komiteto išvadą trečiadienį balsavo 6 nariai, penki siūlė projektą grąžinti Vyriausybei tobulinti.
Pasak konservatoriaus Mykolo Majausko, mokestis paliestų apie 300 tūkst. gyventojų, kurie per metus turėtų vidutiniškai sumokėti po daugiau nei 30 eurų. Anot jo, jie turėtų pildyti deklaracijas, tai didintų biurokratinę naštą tiek jiems, tiek mokesčių administratoriui.
Be to, anot M. Majausko, mokesčio bus nesunku išvengti, būstą perrašant artimiesiems ar giminaičiams.
Komiteto posėdyje dalyvavęs finansų ministras Vilius Šapoka sakė, kad jei Seimas nepritars šiam sūlymui, Vyriausybė ieškos galimybės, kaip kompensuoti iš jo planuojamus gauti 11 mln. eurų.
V. Šapokos teigimu, pasiūlymai paaiškės rengiant 2019 metų biudžeto projektą, jie gali būti susiję tiek su valstybės pajamų didinimu, tiek išlaidų mažinimu.
Tačiau ministras pabrėžė, kad siūlomi pakeitimai nedidins administracinės naštos nei būsto savininkams, nei mokesčių administratoriui. Būto perrašymas, anot jo, nebus populiari praktika, nes tai yra susiję su papildomais mokesčiais notarams.
V. Šapokos teigimu, Vyriausybės pasiūlyta schema padės išvengti burbulų formavimąsi nekilnojamojo turto rinkoje. Pasak ministro, pastaruoju metu šalyje pradėjo stiprėti tendencija, kai būsto koncentracija pereina į turtingųjų pusę, o tai mažina jo prieinamumą jaunoms šeimoms.
Konservatorius Andrius Kubilius sakė, kad visą būstą reikėtų apmokestinti remiantis jo verte, o ne gyventojų būstų skaičiumi. Tokiu atveju, anot jo, geresnė alternatyva yra Lietuvos banko pasiūlymas apmokestinti visą gyventojų nekilnojamąjį turtą, priklausomai nuo jo bendros vertės.
Vyriausybė siūlo 0,3 proc. tarifu apmokestinti antrą ir daugiau vieno žmogaus turimus būstus. Pagrindinis būstas būtų apmokestinamas, kaip iki šiol – nuo bendros 220 tūkst. eurų vertės išlaikant progresyvumą: 0,5 proc. tarifas nekilnojamajam turtui už 220–300 tūkst. eurų, 1 proc. – už 300–500 tūkst. eurų, 2 proc. – už daugiau kaip 500 tūkst. eurų.
Už 1 proc. GPM paramą profsąjungoms
Parlamentinis Finansų ir Biudžeto komitetas siūlo leisti gyventojams atskirai skirti 1 proc. jų pajamų mokesčio (GPM) paramą profesinėms sąjungoms.
Už tokį pasiūlymą trečiadienį balsavo 8 komiteto nariai, vienas buvo prieš.
Dabar gyventojai 2 proc. sumokėto GPM gali skirti paramos gavėjams, įskaitant ir profesines sąjungas, o dar 1 proc. - politinėms partijoms. Jei Seimas palaikys komiteto siūlymą, bendra paramai skiriamų lėšų suma išaugs iki 4 proc. GPM.
Konservatorius Mykolas Majauskas teigė, kad profesinių sąjungų išskyrimas, numatant joms atskirą galimybę skirti paramą, yra ydingas, nes tokios pat sąlygos nėra suteikiamos labdaros ir paramos fondams.
„Tokiais sprendimais yra iškraipoma konkurencija ir sukuriamos išskirtinės sąlygos profesinėms sąjungoms“, - sakė M. Majauskas.
Lietuvos profesinių sąjungų konferederacijos pirmininkė Inga Ruginienė komiteto posėdyje teigė, kad atskira parama yra būtina, nes dabar gyventojai tokia galimybę naudojasi retai.
„Ne paslaptis, kad tie žmonės, kurie skiria 2 proc. paramą, dažniausiai turi vaikus, kurie vaikšto į darželį, mokyklą arba yra kažkokiuose būreliuose. Reikia būti teisingiems, sąžiningiems ir pasakyti, kad visos tos įstaigos priverstinai renka tą procentą, todėl profesinės sąjungos didžiosios dalies tų pinigų netenka“, - tvirtino I. Ruginienė.
Todėl, anot jos, profesinės sąjungos sutinka atsisakyti galimybės gauti 2 proc. paramos, dėl kurios turi konkuruoti su kitais gavėjais, į galimybę gauti tik joms skirtą 1 proc. paramos dalį.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas kritikavo siūlymą.
„Manau, ne viena nevyriausybinė organizacija kritikuotų išskirtines teises į paramą profsąjungoms. Juo labiau, kad 2 proc. nėra vienintelis Lietuvos profesinių sąjungų finansavimo šaltinis, jos turi kitų ir kitų galimybių, kuriomis kitos nevyriausybinės organizacijos negali pasinaudoti“, - komiteto posėdyje teigė Ž. Šilėnas.
Finansų ministras Vilius Šapoka sakė, kad gyventojai profesinėms sąjungoms per metus skiria apie 200 tūkst. eurų paramos. Prognozuojama, kad pasikeitus tvarkai, didelių pasikeitimų neturėtų būti.
Vyriausybė gegužės pradžioje buvo pritarusi valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narių Tomo Tomilino, Vytauto Bako, Rūtos Miliūtės ir Jono Jaručio parengtos įstatymų pataisoms - jos numatė, kad gyventojai profesinėms sąjungoms galėtų skirti iki 3 proc. pajamų mokesčio (prie dabartinių 2 proc. papildomai pridėti dar vieną procentą).
Kadangi komiteto patvirtintas sprendimas yra patobulintas ir skiriasi nuo to, kuriam pritarė Vyriausybė, buvo siūloma dėl jo gauti naują Vyriausybės išvadą, tačiau komitetas tam nepritarė.
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
LNK inf.1 komentarai -
2 komentarai -
6 komentarai
...