Š. STEPUKONIO ISTORIJA ATVĖRĖ PIKTŽAIZDĘ: TŪKSTANČIAI LIETUVIŲ PRALOŠIA DAUGIAU NEI UŽDIRBA

Lošimams išleidžia iš draugų ir kredito įstaigų pasiskolintas lėšas. Tyrimas parodė, kad trečdalis vartojimo kredito gavėjų bent kartą per mėnesį lošia azartinius žaidimus, o 14 proc. jų jau turi reikalų su antstoliais ar skolų išieškotojais. Garsiai nuskambėjusi istorija apie tai, kai buvęs „BaltCap“ partneris Šarūnas Stepukonis kazino pralošė milijonus eurų, dar kartą atkreipė dėmesį į šią problemą mūsų šalyje.

Azartiniai lošimai – vieša paslaptis. Apie tai, kokie jų mastai, pasakojo duomenų mokslininkas Robertas Tarasevič.

– Atlikote vartojimo kreditus imančių žmonių banko išrašų analizę. Ką ji atskleidė apie jų polinkį lošti azartinius žaidimus?

– Atlikome virš 20 tūkst. asmenų analizę. Rezultatuose pastebėjome, kad kas trečias asmuo turi transakcijos su lošimo bendrovėm.

– Kokia apskritai tų žmonių galimybė pasiskolinti? Ar tai yra vienkartinis skolinimasis? 

– Įprastai matome, kad jie skolinasi mažesnes sumas. Apie 50, 100, kelis šimtus eurų. Pralošia ir bando skolintis vėl. Ne iš vienos, tai iš kitos bendrovės. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše: 

– Kiek kartų per mėnesį buvo atliekamos transakcijos būtent lošimų bendrovėms?

– Didžioji dalis – virš 30 kartų per mėnesį. Realiai – kasdien.

– Kiek vidutiniškai pralošia per mėnesį?

– Vidutiniškai pralošia apie 600 eurų. Reiktų paminėt, kad šių sumų vidurkis – 84 eurai, kas mums pasako, kad tuos asmenis galėtume skirti į dvi grupes. Pirmoji – lošiantys mažesnėm sumom, antroji – ypatingai didelėm, kur per mėnesį pralošia 500, 1000 eurų ir daugiau.

– Ar tie žmonės yra dirbantys asmenys?

Pirmoji – lošiantys mažesnėm sumom, antroji – ypatingai didelėm, kur per mėnesį pralošia 500, 1000 eurų ir daugiau.

– Ketvirtadalis tų asmenų neturi pajamų, susijusių su darbo santykiais. Galbūt jie vykdo individualią veiklą, ar kažkokią kitą veiklą, iš kurios gauna pajamas. Taip pat pastebim, kad tokie asmenys dažniausiai turi pajamas iš socialinių išmokų. Buvo daug transakcijų tarp savo draugų, su tokiom mokėjimo paskirtim, kaip: „skolinu“, „iki sekmadienio“, „kai gausi algą, grąžinsi“. Tai reiškia, kad tie žmonės pralošia ne tik savo pinigus, ne tik pasiskolintus iš kredito įstaigų, bet ir paskolintus iš fizinių asmenų. 

 – Ar yra tokių, kurie pralošia daugiau nei uždirba per mėnesį?

– Žinoma. Analizė parodė, kad nemaža dalis pralošia dvigubai daugiau nei uždirba. Tai tik stiprina tą argumentą, kad žmonės ne tik pralošia savo darbo užmokesčio pajamas, bet ir skolinasi. Matom tokias transakcijas, kaip pinigų įnešimas, vėlgi, mes nežinom tų pinigų kilmės. Bet lošiantys asmenys ieško tų būdų, kaip gauti pinigų, kuriuos galėtų pralošt.

– Kokį periodą apima ši analizė? Kokio ilgio išrašus nagrinėjote?

– Metus. Tai buvo visų 2023 metų išrašai. 

– Ar tos lošimo bendrovės registruotos mūsų šalyje, ar tai užsienio šalių kompanijos?

– Žinoma, didžioji dalis – mūsų šalyje, bet dažnai pasitaiko ir užsienio šalių.

– Ar tos bendrovės, kurios skolina, atsižvelgia į žmogaus priešistorę? Jo kredito istoriją, ką jis veikė su tomis paskolomis?

– Niekas negali tiksliai pasakyti, ką jis veikė su tais pinigais. Tik pats asmuo. Tačiau nemaža dalis Lietuvoje kredituojančių įmonių tikrina asmenų bankinius išrašus. Taip pat naudojasi mūsų bankinių išrašų kategorizavimo paslauga, kurios pagalba padedam įmonėm identifikuoti tuos asmenis. Parodome tas sumas, transakcijas, santykio su lošimo bendrovėm kiekius. Toliau jau pačios įmonės sprendžia ar kredituot, ar ne.

– Ar visos kredituojančios įmonės domisi tų žmonių banko išrašais?

– Ne visos, bet tikrai nemaža dalis naudojasi mūsų paslaugomis.

– Galbūt tie žmonės, kurie skolinasi, ne tik jau turi tą bankinio išrašo istoriją, kad yra lošiantys. Gal jie turi istoriją ir su antstoliais, gal vyksta turto išieškojimai?

–  Taip, pagal mūsų analizę, apie 14-15 proc. tu asmenų, kurie lošia, turi arba išieškojimus iš antstolių, arba jų skolos yra perduotos skolų išieškotojams.