Smulkios ir vidutinės įmonės savo kasdieniams finansams tvarkyti dažniausiai renkasi didžiuosius šalies bankus. Juose sąskaitas turi ir kitus finansinius klausimus sprendžia beveik keturios iš penkių, arba 78 proc. šalies bendrovių. Antras pagal populiarumą smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) pasirinkimas yra mažesnieji šalyje veikiantys bankai, tarp kurių Medicinos bankas, Šiaulių bankas ar „Citadele“. Su pastaraisiais bendradarbiauja 17 proc. bendrovių.

Dar 8 proc. dirba su tokiomis alternatyviomis finansų įstaigomis kaip „Revolut“, parodė „Spinter tyrimų“ atlikta šalies SVV vadovų apklausa.

„Didieji šalies bankų rinkos žaidėjai išlaiko savo patrauklumą smulkiam ir vidutiniam verslui. Nors didžiųjų bankų dominavimas yra periodiškai vis iš naujo atrandama aktualija, tačiau neatmestina galimybė, kad toks pasirinkimas atspindi tam tikrus lietuviško mentaliteto niuansus. Smulkaus ir vidutinio verslo apklausa atskleidė įdomų dalyką: didžiuosius bankus yra linkę rinktis būtent vietos kapitalo įmonės“, – sako Medicinos banko komercijos departamento direktorius Julius Ivaška.

Smulkaus ir vidutinio verslo apklausa atskleidė įdomų dalyką: didžiuosius bankus yra linkę rinktis būtent vietos kapitalo įmonės.

Lietuviškos įmonės – didžiuosiuose bankuose

Didžiuosius šalies bankus daugiausiai renkasi būtent Lietuvos kapitalo bendrovės. Net 79 proc. jų čia tvarko savo finansus. Rinkos lyderius pasirinko 74 proc. užsienio kapitalo bendrovių, o tarp Lietuvos ir užsienio kapitalo įmonių tokių buvo 69 proc.

Visai kitokia situacija pastebima vertinant įmonių požiūrį į mažesniuosius bankus. Vietos kapitalo įmonės jais pasitiki sąlyginai mažiausiai – 16 proc. Tačiau būtent mažesniuosius bankus yra pasirinkę 17 proc. užsienio kapitalo įmonių, o ir užsienio, ir Lietuvos kapitalo įmonės šiuo klausimu yra pačios aktyviausios (23 proc.).

„Lietuvos bankų ir finansinių paslaugų rinka yra pakankamai išplėtota bei įvairi, tad klientai tikrai turi iš ko rinktis. Stebime tendenciją, kad būtent užsienio kapitalo ar iš dalies su juo įkurtos įmonės yra tiesiog atviresnės galimybėms. Tikėtina, kad būtent jos yra pragmatiškiausios ir įvertina visus pasiūlymus, mažiau dėmesio kreipdamos į banko dydį“, – teigia Medicinos banko komercijos departamento direktorius.

Pasak J. Ivaškos, vadinti lietuviško kapitalo įmones konservatyviomis būtų neteisinga, kadangi apčiuopiama jų dalis (8 proc.) naudojasi alternatyvių finansų įstaigų paslaugomis, tarp užsienio kapitalo bendrovių tokių yra 13 proc.

Kredito unijos nėra populiarios

Finansų startuoliai populiarumu lenkia kur kas gilesnes tradicijas ir įdirbį šalyje turinčias kredito unijas, kurių paslaugomis naudojasi tik apie 4 proc. šalies SVV.

J. Ivaškos vertinimu, tam įtakos gali turėti tai, kad kredito unijų veikla yra labiau orientuota į kreditavimą, tuo tarpu verslas ieško ir patogių bei prieinamų mokėjimo sprendimų, ir platesnio paslaugų spektro.

„Be to, gali būti, jog verslas neužmiršo ne tokios ir senos praeities, kai reguliuotojas buvo priverstas stabdyti kai kurių kredito unijų veiklą dėl nemokumo. Nors finansų sektorius yra akylai prižiūrimas ir griežtai reguliuojamas, tokios istorijos didina klientų nepasitikėjimą. Tikėtina, kad laikui bėgant ir kredito unijos sustiprins savo pozicijas finansinių paslaugų rinkoje“, – mano Medicinos banko atstovas.

Apklausos metu SVV vadovai galėjo rinktis keletą atsakymų variantų, todėl tikėtina, kad verslas yra užsitikrinęs ne vieną finansų partnerį.

„Spinter tyrimai“ 203 smulkaus ir vidutinio verslo įmonių vadovus apklausė praėjusių metų rugsėjo 21 – spalio 9 dienomis.