Realus augimas – 30 proc.
Dabartinis 2021–2027 m. ES biudžetas siekia apie 1,21 trln. eurų. Europos Komisija (EK) siūlo 2028–2034 m. ES biudžetą didinti iki 1,76 trln. eurų 2025 m. kainomis. Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertas Edas Matulaitis skaičiuoja, kad, atmetus pandemijos metu prisiimtos skolos grąžinimą, pagrindinių ES išlaidų realus augimas siektų apie 30 proc., palyginti su dabartiniu biudžetu. „Taigi, net atsižvelgiant į infliaciją, kalbame apie gerokai didesnes išlaidas“, – išvadą daro jis.
Didžiausia pinigų dalis ir toliau būtų skiriama žemės ūkiui ir sanglaudos politikai – ekonominei paramai silpnesniems regionams įvairiose ES šalyse. Tačiau, kaip išskiria E. Matulaitis, atsiranda ir ryškesnių naujų prioritetų: konkurencingumas, saugumas ir gynyba.
„Pvz., gynybai, saugumui ir kosmosui numatoma penkis kartus daugiau lėšų, o kariniam mobilumui – dešimt kartų daugiau. Vis dėlto toks augimas atrodo įspūdingai ir todėl, kad iki šiol šioms sritims buvo skiriama palyginti nedaug – net padidinus finansavimą, jų dalis visame biudžete vis dar lieka nedidelė – apie 7 proc.“, – teigia LLRI ekspertas.
Dabartiniu 2021–2027 m. laikotarpiu Lietuvos įmoka į ES biudžetą vidutiniškai siekia apie 717 mln. eurų per metus, arba maždaug 5 mlrd. eurų per septynerius metus. E. Matulaitis atkreipia dėmesį, kad biudžeto finansavimas Lietuvai netrukus taps ypač aktualus, nes 2027 m. pirmąjį pusmetį šalis pirmininkaus ES Tarybai, o augant valstybės ekonomikai po truputį judama nuo grynosios ES lėšų gavėjos link grynosios biudžeto donorės. „Turėtume dažniau kalbėti ne tik apie tai, kiek iš ES gausime, bet ir kokį biudžetą patys norime formuoti“, – įsitikinęs jis.
Peržiūrėti senas išlaidas
Į 2028–2034 m. ES biudžeto prioritetus E. Matulaitis žiūri nevienareikšmiškai. Jo vertinimu, nauji prioritetai labiau atitinka dabartines Europos problemas: saugumą, gynybą ir silpnėjantį konkurencingumą. Tačiau svarbu ne tik skirti pinigų naujoms sritims, bet ir peržiūrėti senas išlaidas.
„ES išlaidas reikėtų vertinti pagal tai, kiek jos atitinka pagrindinę ES paskirtį – sudaryti sąlygas bendrajai rinkai, laisvam prekių, paslaugų, kapitalo ir žmonių judėjimui. ES turėtų veikti pirmiausia ten, kur atskiros valstybės problemų išspręsti negali: finansuoti energetikos jungtis tarp šalių, kariniam mobilumui reikalingus kelius ir geležinkelius, išorės sienų apsaugą, bendrus mokslinius tyrimus“, – dėsto LLRI ekspertas.
„Tokius sprendimus kaip regionų ar socialinė politika, parama žemės ūkiui ar subsidijos verslui geriau palikti pačioms valstybėms – jos gali geriau nuspręsti, ar tokios išlaidos reikalingos. ES biudžetą finansuoja pačios šalys narės – tai nėra papildomi pinigai, todėl vietinius sprendimus geriau priimti ten, kur jie ir įgyvendinami, o ne per tarpininką Briuselyje“, – požiūriu dalijasi jis.
LLRI kartu su Europos analitinių centrų tinklu EPICENTER yra pateikęs alternatyvų ES biudžetą, siekiantį 1,54 trln. eurų. „Tai būtų apie 223 mlrd. eurų mažiau nei EK variante, kartu labiau telkiant lėšas bendriems Europos prioritetams“, – teigia E. Matulaitis.
Šalinti stabdžius
Daug diskutuojama, kad Europai reikia daugiau investuoti į saugumą, gynybą ir konkurencingumą. Deklaruojami siekiai yra svarbūs, tačiau E. Matulaitis mano, kad vien didesnis biudžetas Europos problemų neišspręs.
„Europos verslui trukdo ne tik investicijų trūkumas. Bendroji ES rinka vis dar ne iki galo bendra – įmonėms trukdo skirtingos taisyklės, biurokratija, ilgi leidimų procesai, brangi energija ir sunkiau prieinamas kapitalas. Tarptautinis valiutos fondas apskaičiavo, kad įvairūs prekybos barjerai tarp ES šalių lygūs 44 proc. tarifui prekėms ir net 110 proc. paslaugoms“, – sako E. Matulaitis.
„Jei viena ranka skiriame daugiau subsidijų konkurencingumui, o kita kuriame naujus mokesčius ir reikalavimus įmonėms, proveržio nepasieksime. Būtent tai matome ir EK pasiūlyme: didesniam biudžetui finansuoti numatyti penki nauji ES pajamų šaltiniai, tarp jų – įnašas didžiosioms įmonėms ir elektroninių atliekų bei tabako akcizais paremti įnašai, – dėsto jis. – Iš viso jais tikimasi surinkti apie 58,5 mlrd. eurų per metus. Tai gali dar labiau padidinti bendrą mokestinę ir administracinę naštą verslui, dėl kurios Europos bendrovėms jau dabar sunkiau konkuruoti su JAV ir Kinijos įmonėmis.“
Todėl E. Matulaitis tikina, kad reikia šalinti kliūtis verslui ir investicijoms, gerinti energetikos ir transporto jungtis, sudaryti sąlygas kapitalui lengviau judėti po Europą: „Jei žinome, kas stabdo Europos ekonomiką, pirmiausia turime šalinti šiuos stabdžius, o ne bandyti jų poveikį kompensuoti vis didesnėmis biudžeto išlaidomis.“
Reikalauja mažesnio biudžeto
Vokietija, Danija, Nyderlandai, Austrija, Suomija ir Švedija rugpjūtį paragino Europos Komisijos pasiūlytą biudžetą sumažinti keliais šimtais milijardų eurų. Jų argumentas paprastas: kai pačios valstybės turi taupyti ir rinktis prioritetus, tą patį turėtų daryti ir ES.
„Šios šalys kol kas neįvardijo, kiek tiksliai reikėtų mažinti kiekvieną programą – jos siūlo, kad prie mažinimo prisidėtų visos biudžeto sritys. Kartu jos nori daugiau dėmesio skirti saugumui, gynybai ir konkurencingumui bei nepritaria naujam bendram ES skolinimuisi“, – teigia E. Matulaitis.
Pasak jo, didžiausia erdvė išlaidoms mažinti galėtų būti ten, kur ES biudžetas finansuoja funkcijas, kurias gali atlikti pačios valstybės – pirmiausia regionų politikoje, žemės ūkyje ir administravime. EK pasiūlyme vien regionams ir žemės ūkiui skiriama beveik pusė viso biudžeto.
Didžiausia erdvė išlaidoms mažinti galėtų būti ten, kur ES biudžetas finansuoja funkcijas, kurias gali atlikti pačios valstybės, – pirmiausia regionų politikoje, žemės ūkyje ir administravime.
„Norėdami pasiekti tvarų biudžetą neišvengsime esamų išlaidų peržiūros – nauji prioritetai neturėtų automatiškai reikšti, kad paliekame visas senas programas ir jas papildome dar vienu išlaidų sluoksniu“, – teigia E. Matulaitis.
Praėjusią savaitę minėtų šešių valstybių lyderiai netgi pateikė ES ultimatumą: ši fiskaliniu požiūriu konservatyvių šalių grupė pagrasino nepalaikyti būsimo septynerių metų biudžeto ir savo reikalavimus išdėstė laiške, su kuriuo susipažino leidinys „Financial Times“.
Laikraštis citavo laišką, kuriame teigiama, kad biudžetas turi būti iš esmės pertvarkytas. „Jei biudžetas nebus sumažintas šimtais milijardų, šiemet susitarimo nebus“, – leidiniui „Financial Times“ pareiškė vienos iš taupiųjų šalių diplomatas.
Kaip rašo „The Brussels Times“, ES vadovų susitikimams pirmininkaujantis Antonio Costa teigė siekiantis susitarimą pasiekti iki metų pabaigos. Šiuo metu ES pirmininkaujanti Airija dar neseniai tikino, kad dauguma šalių vis dar pritaria numatytam biudžetui. Spalį airiai pristatys naująjį vadinamąjį derybų dėl daugiametės finansinės programos projektą, kuris bus svarstomas tą patį mėnesį vyksiančiame ES viršūnių susitikime.
Keturi apie biudžeto diskusijas informuoti ES diplomatai portalui „Politico“ teigė, kad jame vis dėlto jau dabar numatoma sumažinti išlaidas daugiau nei 100 mlrd. eurų.
Kai kurios šalys nerimauja, kad bus drastiškai sumažintas finansavimas joms ypač svarbioms sritims, pvz., subsidijoms ūkininkams ir regioninėms išmokoms.
Norėdami pasiekti tvarų biudžetą neišvengsime esamų išlaidų peržiūros – nauji prioritetai neturėtų automatiškai reikšti, kad paliekame visas senas programas ir jas papildome dar vienu išlaidų sluoksniu.
Laukia arši kova
„The Economist“ primena, kad 2013 m. ES ilgalaikio biudžeto priėmimas vyko palyginti sklandžiai – susitarimui pasiekti ES vadovams prireikė vos 26 valandų.
Pačiame pandemijos įkarštyje, 2020-ųjų vasarą, prezidentai ir ministrai pirmininkai analogiškas derybas pradėjo penktadienį priešpiet, o iš susitikimų salės be langų išėjo tik antradienį, patekėjus saulei. Po keturias dienas ir keturias naktis trukusių aršių derybų ES lyderiai atrodė išsekę ir sutrikę – niekas net nebegalėjo pasakyti, kas galiausiai nugalėjo.
Niekas negali pasakyti, kiek truks derybos dėl 2028–2034 m. ES biudžeto, tačiau nėra abejonių, kad ši kova nebus lengvesnė.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius teigia, kad Lietuva, 2027 m. pirmininkaudama ES Tarybai, sieks užtikrinti pakankamą Europos infrastruktūros tinklų priemonės ir karinio mobilumo finansavimą, ypač tokiems projektams kaip „Rail Baltica“ ir „Via Baltica“. Lietuva taip pat sieks reikiamo finansavimo saugumui. Tai jis aptarė praėjusią savaitę Briuselyje susitikęs su Europos Parlamento pirmininke Roberta Metsola.
Naujausi komentarai