Ar maisto kainų šuolis – neišvengiamas?

Pamiršti laikai

Ekonomiškai klampus momentas: Europos Centrinis Bankas (ECB) pakėlė palūkanų normas – gali būti, kad tai nėra pabaiga ir jos vėl kils dar šiemet. Infliacija kyla visoje euro zonoje, Lietuva – viena iš lyderių. Finansų ministerija sumažino Lietuvos ekonomikos augimo prognozes. Nerimą kelia artėjantis šildymo sezonas, o problemos Hormuzo sąsiauryje nesisprendžia.

Ekonomistai sako, kad vartotojai šoko dar nejaučia, nes reikšmingą infliacijos dalį sudaro šildymo kainos, o juk šildymo sezonas dar neprasidėjo. Prie to, kad dar išvengiame pernelyg didelio spaudimo, prisideda ir maisto kainų stabilumas. Tačiau prognozės rodo, kad kitąmet maisto kainos augs: tai lems pasaulinis žaliavų brangimas, kylantys energetikos ir transporto kaštai.

Kainas lyginančio portalo pricer.lt maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas sako, kad jei dabartines kainas maisto prekybos tinkluose lygintume su praėjusių metų kainomis, jos netgi yra nukritusios. Pigiausių prekių krepšelio, stebimo pricer.lt, kaina krito apie 1 proc., Valstybės duomenų agentūra (VDA) pateikia panašią statistiką. „Tačiau žinomų prekių ženklų krepšelio kaina krito 10 proc. Šį kritimą lėmė tai, kad vienas iš tinklų, „Maxima“, paskelbė, kad mažins kainas, ir visi kiti tinklai pasitempė. Todėl su žinomais maisto prekių ženklais ir turime tokią situaciją, kad jų produkcija atpigo 10 proc., palyginus su praėjusiais metais“, – situaciją aiškina P. Čepkauskas.

Petras Čepkauskas / D. Labučio / ELTOS nuotr.

Vis dėlto jis atkreipia dėmesį, kad jei pažvelgtume į laikotarpį prieš plataus masto Rusijos invaziją į Ukrainą, pamatytume statistiką, kurią dauguma tikriausiai jau pamiršo. „Jeigu žiūrėtume į 2021 m. rugpjūčio pigiausių maisto prekių krepšelį ir lygintume su 2026 m. rugpjūčiu, dabar jis yra pabrangęs 29 proc., o žinomų prekių ženklų krepšelis – 41 proc., – teigia P. Čepkauskas. – Net jei palyginus su praėjusiais metais ar praėjusiu mėnesiu dabar yra fiksuojamas kainų kritimas, mes vis tiek gyvename aukštų kainų realybėje ir maisto kainos yra aukštesnės negu ES vidurkis.“

Tokia situacija susiformavo, nes gyventojai nemažina vartojimo, perka ir toliau. „Geroji dalis ta, kad jeigu tikrai prasidės krizinė situacija, prastės ekonominė padėtis ir stos vartojimas, verslas turi rezervų nekelti kainų. Jeigu vartojimas smuks, verslas nieko gudriau nesugalvos, tik konkuruoti kainomis“, – numato P. Čepkauskas.

„Kaip žiauriai beskambėtų, verslui, kaip matyti iš rezultatų, labai patiko 2022–2023 m., kai kanos kilo 40 proc. Kiekiais pardavimai krito, bet apyvarta vis tiek augo apie 30 proc. Pavyzdžiui, dabar, remiantis VDA, mažmeninė prekyba augo vos 5 proc.“, – atkreipia dėmesį jis.

Ir valdžiai patogu

P. Čepkauskas kalba ne tik apie verslo atstovų, bet ir apie valstybės vaidmenį: „Mūsų valstybei, esant dabartiniam ekonomikos valdymui, kainų kilimas yra geras reiškinys. 21 proc. pridėtinės vertės mokestis (PVM) nuo vieno euro ir nuo 20 eurų yra visiškai skirtingi skaičiai. Todėl visokios maisto ir kainų tarybos problemos nesprendžia. Ir akcizai kurui visiems labai geri. Tai tęsis, kol įvarys tautą į kampą, ir tauta pradės mažinti vartojimą.“

Todėl, pasak jo, rudens prognozės yra tokios: matematiškai potencialo nekelti maisto kainų tikrai yra, nes net jei brangsta kuras ar kiti energijos ištekliai, maisto kainos jau seniai yra smarkiai pakeltos, kadangi po pirmųjų plataus masto karo Ukrainoje šokų atpigus žaliavoms jos taip ir nenusileido į ankstesnį lygį.

Daug priklausys nuo to, kaip maisto prekių parduotuvėse elgsis gyventojai. „O tai labai priklausys nuo to, kaip jiems per piniginę vožtels energijos išteklių, kuro brangimas, padidėjusios palūkanų normos, pabrangusios visos paslaugos, – sako P. Čepkauskas. – Vandens, elektros, dujų sąskaitos – viskas aišku, bet šalia dar yra šiukšlių išvežimo, pastatų priežiūros ir kitos paslaugos, kurias stengiamasi indeksuoti ne prasčiau kaip visas energetines sąnaudas.“

„Lietuviai jau dabar negyvena labai gerai: paskutinė ES statistika rodė, kad apie 25 proc. lietuvių gyvena ant skurdo ribos. Nors ekonomika auga, bet pragyvenimo rodikliais negalime pasigirti. Tai rodo, kad žmonės tikrai gali apriboti savo išlaidas, ir jie jau dabar tai daro“, – pastebi jis.

Pasak P. Čepkausko, maitinimo sektoriaus atstovai savo bėdas verčia padidėjusiam PVM ir kitiems valstybės sprendimams, tačiau nuostolių realybė yra šiek tiek kitokia: „Iš tikrųjų žmonės ieško pigesnių kalorijų. Vartotojų nutekėjimas iš viešojo maitinimo yra susijęs su tuo, kad šie pinigai nutekėjo į maisto prekybos tinklus. Bet jei tautiečiai bus dar labiau prispausti, jie tikrai pradės mažinti ir sąnaudas maistui, nors, žinoma, vis tiek kasdien turi suvartoti atitinkamą kiekį kilokalorijų. Dėl to tai gali virsti gausesniu pigesnių prekių, mažos maistinės vertės produktų – bulvių, makaronų, kruopų – pirkimu.“

„Bus įdomi situaciją, ir tikrąjį jos vaizdą pamatysime po pirmųjų sąskaitų už šildymą. Tačiau visu grožiu jis atsiskleis kitų metų sausį–vasarį. Dar teks palaukti – rugsėjį praplaukėme, spalį taip pat panašiai praplauksime“, – prognozuoja jis.

Formuoja nuomonę

P. Čepkauskas sako, kad kalbomis apie prastą derlių, grūdų kainų augimą šiuo metu vykdomas nuomonės formavimas. „Tai yra paruošiamasis darbas kainoms kelti, – teigia jis. – Pernai bulvių augintojai sakė, kad jos brangs, nes labai skendo per liūtis, bet bulvės visus šiuos metus buvo tarp pingančių produktų.“

Viešojoje erdvėje kalbama, kad Europa neužsiaugino pakankamai grūdų, tačiau Ukraina ir Rusija jų užsiaugino pakankamai, atkreipia dėmesį P. Čepkauskas: „Bėda ta, kad Ukraina ir Rusija turi problemų dėl grūdų išgabenimo – ne veltui pas mus kyla skandalų dėl vežimo per Klaipėdos uostus“.

„Bus panašiai, kaip 2022 m. buvo su aliejumi, nes Ukraina yra vienas iš didesnių saulėgrąžų eksportuotojų centrų. Aliejaus buvo, bet kaina staigiai pakilo 3–4 kartus, tačiau taip pat staigiai ji ir krito. Kai kurie iš viso to neblogai uždirbo. Panašiai bandys ką nors daryti ir su grūdais“, – svarsto jis.

P. Čepkausko stebėjimai rodo, kad nuo 2022 m. grūdų rinkose įvyko daug įdomių dalykų. „Nuo grūdų importo priklausomos šalys labai daug investavo, kad jų užsiaugintų pačios. Per tuos metus Kinija šitą klausimą iš viso išsprendė – jiems iš esmės net kviečių importo nereikia. Na, nebent rūšinių, aukštos kokybės, bet kiekio prasme problema yra išspręsta. Šia linkme labai daug padarė Egiptas, Turkija, nes suprato, kas yra maistinis saugumas. Normali šalis į tai reaguoja ir koreguoja savo žemės ūkio politiką, veiksmus ir pan.“, – pasakoja jis.

Jei visiškai užsiblokuos Ukrainos ir Rusijos grūdų eksportas, tai gali kelti grūdų kainas, nes į tai reaguos kitos šalys. „Pavyzdžiui, Australija ar Indija, kuri irgi šiek tiek eksportuoja, pradės užlaikyti savo grūdus, tada kaina dar labiau augs ir jie dar labiau uždirbs. Bet netikiu, kad Ukrainos ir Rusijos grūdų tiekimas bus visiškai užblokuotas, nes panašioje situacijoje prieš kelerius metus Ukrainos grūdų koridorius vis dėlto buvo užtikrintas“, – primena P. Čepkauskas.

Tokie svyravimai jam labai nepatinka: „Pastaruoju metu ekonomiką lemia ne realūs skaičiai, ne realus derlius, paklausa, pasiūla, kitaip tariant, ne visi klasikiniai ekonominiai dalykai, o visas šitas gandų ir istorijų šaršalynas. Taip pradedama formuoti nuomonė, rinka užpilama vienokia ar kitokia informacija – taip, rinkos kainos dabar yra formuojamos būtent gandais. Taip sukeliamas nestabilumas, galiausiai dalis produkcijos, kuri buvo nupirkta anksčiau, netgi yra sunaikinama ir pan.“

Rinka užpilama vienokia ar kitokia informacija – taip, rinkos kainos dabar yra formuojamos būtent gandais.

Kiekvienos šalies saugumas

Krizių buvo visais laikais, bet jos buvo kitokios: jei visas pasaulis užaugino mažiau grūdų, logiška, kad kaina šiek tiek pakilo. „Dabar gi yra situacija, kad nesvarbu, kiek kas grūdų užaugino, bet gali kilti karas, prasidėti blokada, smogti sankcijos, JAV prezidentas Donaldas Trumpas gali ką nors parašyti platformoje X. Nuo to prasideda visi kainų šuoliai“, – sako P. Čepkauskas.

Pasaulis juda link to, kad kiekviena šalis, net ne įvairių sąjungų, kurioms priklauso, ribose, bando užsitikrinti maistinį saugumą. P. Čepkauskas ne tik analizuoja, bet ir dirba maisto versle, todėl pastebėjo, kad 2022 m., prasidėjus plataus masto karui Ukrainoje, kai kurių šalių vadovybės prekybos įmonėms pateikdavo nurodymus, ko negalima išvežti iš šalies. „Nepažeidžiant jokių susitarimų, bet per kitus kanalus galima štai taip imti ir blokuoti“, – sako jis.

„Lietuva maistu lyg ir apsirūpina, bet turime savų niuansų – pavyzdžiui, su mūsų žemės ūkio politika nuo 1990 m. pieno gavybą jau esame sumažinę dvigubai. Jei dėl gynybos partijos yra daugiau ar mažiau sutarusios, tai dėl maisto gamybos ir žemės ūkio vieningos politikos nėra. Visas šis neapibrėžtumas galiausiai atsiliepia kainoms lentynose, konkurencijai ir visiems kitiems dalykams“, – įsitikinęs P. Čepkauskas.

„Reikia suprasti ir tai, kad Lietuvoje konkurencinė prekybos tinklų situacija yra prasta, čia yra žemas konkurencijos lygis, todėl iš esmės verslas su kainomis lentynose gali daryti ką nori“, – tikina jis.

Kita dinamika

Nors maisto prekių kainos pastaruoju metu nežymiai krito, kitos prekės šiek tiek brango. „Maistui nekliuvo pensijų fondų pinigų, tačiau jie nukeliavo į kitas sritis ir ten turėjo poveikį kainoms. Mažų siuntų iš Kinijos apmokestinimas irgi prisidėjo prie kainų augimo. Politika ir ne maisto prekių kategorijose turės įtakos“, – išskiria P. Čepkauskas.

„Bet vėl grįšiu prie maisto, nes dabar kalbama, kad ES nepirks tam tikrų prekių, auginamų tam tikromis sąlygomis. Pavyzdžiui, kava, pagal ES reikalavimus, yra ne ES auginama produkcija, todėl ji brangs, nes jai iškelti tokie reikalavimai, pagal kuriuos praktiškai niekas kavos ten, kur ji yra auginama, neaugina. Kartais keistai atrodo, kai prekėms, kurių mes nei gaminame, nei gaminsime, taikomas toks reguliavimas, o paskui stebimės, kad didėja infliacija“, – sako jis.

P. Čepkauskas atkreipia dėmesį ir į ES laisvosios prekybos susitarimą su Pietų Amerikos šalių bloku „Mercosur“, kuris šiuo metu yra blokuojamas dėl tų pačių priežasčių. „Taip, ta produkcija yra pigesnė, Pietų Amerikoje žemdirbystė vystoma efektyviau, todėl teoriškai jų produkcija turėtų mažinti kainas ES rinkoje. Taip, sakoma, kad tai bus laisvosios prekybos susitarimas, bet produktams, kurie atitinka ES sugalvotus reikalavimus, todėl vargu, ar argentinietiška jautiena greitai mus pasieks. Nors jautienos suvartojimas ES vis čiuožia žemyn, nes kainos yra labai aukštos…“, – sako jis.