Nespręs problemų

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) siūlo atsisakyti dabar kas trejus metus galiojančio automatinio gyventojų įtraukimo į antrąją pensijų pakopą ir vietoj jo įtvirtinti visiškai savanorišką kaupimo modelį.

Nutraukti kaupimą galima būtų 21 mėnesių laikotarpiu arba beveik dvejus metus. Techniškai tai būtų galima padaryti 2026-ųjų sausio–rugsėjo mėnesiais ir 2027 m. tuo pačiu laikotarpiu, nes trys likę mėnesiai būtų skirti paraiškoms vertinti.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko Simono Krėpštos teigimu, makroekonominiu požiūriu nėra didelio skirtumo, kaip organizuojama pensijų kaupimo sistema. Svarbiausia, kad ji užtikrintų pakankamas pajamas senjorams senatvėje.

Dabartinė sistema, pasak S. Krėpštos, neefektyvi, mat pensijos siekia tik 45–50 proc. vidutinio atlyginimo, o kas trečias senjoras patiria skurdo riziką, be to, situaciją toliau sunkina sudėtinga demografinė padėtis.

Visgi, anot LB valdybos nario, ministerijos siūlomi pokyčiai įsisenėjusių problemų nesprendžia.

„Mūsų trumpas atsakymas, kad naujausi siūlymai nelabai sprendžia šias problemas, kai kuriais atvejais tai yra netgi žingsnis atgal“, – diskusijoje „Pensijos kaupimas: ar trumpalaikė nauda nugali ilgalaikę perspektyvą?“ aiškino LB valdybos narys. Jis pažymėjo, kad, atsisakius automatinio įtraukimo, sistemoje liks tik 20–30 proc. į darbo rinką atėjusių asmenų.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis laikėsi nuomonės, kad, atsiradus galimybei pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos kaupimo, tai gali padaryti daug žmonių, nes neaišku, kam tektų užduotis juos įtikinti pasilikti kaupime.

„Už pensijų sistemą atsakinga SADM. Tikriausiai ji ragins žmones likti ir kaupti, kad gautų kuo didesnes pensijas. Jeigu to nedarys ministerija, nedarys kitos institucijos, tai tikriausiai turės daryti verslas“, – aiškino T. Gudaitis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė jau anksčiau yra sakiusi, kad ši užduotis turėtų tekti patiems pensijų fondams. Anot jos, SADM pagrindinis darbas jau nuo šio pavasario bus ieškoti būdų, kaip stipriau indeksuoti pirmosios pakopos „Sodros“ pensiją.

Genialu – valstybės biudžetui tai nieko nekainuoja, o žmonės gauna pinigų ir dėkoja už tai valdžiai.

Ciniškumo elementas

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis ministrės siūlymą leisti laisviau trauktis iš kaupimo sistemos vertino kaip populistinį ir vadino cinišku pažadu, kuris nieko nekainuoja.

„Žmonėms yra pažadėta, kad duos jų pačių pinigus – čia iš viso genialu: valstybės biudžetui tai nieko nekainuoja, o žmonės gauna pinigų ir dėkoja už tai valdžiai“, – ironizavo A. Romanovskis.

Anot jo, demografinė situacija neleis užtikrinti, kad pirmąja pakopa paremta pensijų sistema gyventojams padėtų susikurti orią senatvę.

„Sakoma, kad reikia stiprinti valstybės sistemą, „Sodros“ sistemą, reikia ten daugiau dėti. Tada klausimas, ką reiškia stiprinti, – ar gali taip būti sustiprinta pirmosios pakopos pensijų sistema, kad žmonės gaus oriai 80–90 proc. savo atlyginimo, kaip kaimynai lenkai. Atsakymas – tai neįmanoma“, – tikino verslo atstovas.

A. Romanovskio teigimu, didžiausias iššūkis pensijų sistemai bus tai, kad pirmajai pakopai teks didesnis krūvis, o galimybe kaupti papildomai gyventojai nesinaudos. „Kodėl pensijos indeksuojamos? Nes žmonės nesukaupia, nekaupia pinigų ir dėl to yra tokios pensijos“, – sakė jis.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) valdybos narys Robertas Dargis taip pat kalbėjo, kad diskusiją reikia pradėti nuo to, kaip gyventojams užtikrinti orią senatvę. „Neišsprendus iš esmės klausimo, sprendžiama kažkokia maža apimtimi, populiariu sprendimu“, – aiškino R. Dargis.

„Jeigu žmogaus elgesys nebus racionalus, valstybė turės jam padėti ir jį išlaikyti“, – sakė jis.

SADM siūlymai

Jeigu kaupiančio asmens netenkina atnaujintos sąlygos, jis galėtų atsiimti savo lėšomis į antrąją pakopą sumokėtas įmokas ir investicinį prieaugį, o valstybės subsidija būtų perkeliama į pirmosios pakopos, vadinamąją „Sodros“, pensiją.

Visas lėšas iki pensijos išsiimi būtų leidžiama, kai žmogus netenka 70–100 proc. dalyvumo, jam nustatyta sunki liga, įtraukta į Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sudarytą ligų sąrašą, ar paliatyviosios pagalbos poreikis.

Tokiu atveju išsiimamos lėšos nebūtų apmokestinamos ir pajamų mokesčiu.

Vieną kartą per gyvenimą būtų galima išsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, bet ne daugiau nei įmokėta suma, taip pat visą sumą atsiimti būtų galima likus mažiau nei penkeriems metams iki pensinio amžiaus, kai asmuo yra sukaupęs iki pusės privalomo anuiteto sumos.

Abiem atvejais reikėtų sumokėti 3 proc. išsiimamos sumos.

Likus kaupti, galima būtų pasirinkti standartinę 3 proc. įmoką ir ją patogiai didinti, taip pat suprastėjus finansinei situacijai kaupimą stabdyti vien metų laikotarpiui, paliekant galimybę šį terminą pratęsti.