A. ARMONAITĖ: TOLESNI VEIKSMAI PRIKLAUSYS NUO SITUACIJOS VALDYMO

Nuo trečiadienio sugriežtėjus karantino sąlygoms, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė neatmeta, kad blogėjant pandeminei situacijai gali būti imtasi ir papildomų ribojimų. Kita vertus, pagerėjus padėčiai turėtų būti svarstoma, ar atlaisvinti ribojimus.

Laisvės partijos pirmininkė sako, kad šalis yra „labai blogoje situacijoje sveikatos prasme“ ir dabar norima susigrąžinti pandemijos kontrolę.

„Aš labai nenorėčiau, kad mes eitume į gilesnių ribojimų pusę, norėtųsi, kad greičiau laisvintume, greičiau tie žmonės, kurie nerimauja, kad jie nuo šiandien negali veikti, kad jie pradėtų veikti – norėtųsi į kitą pusę, bet jeigu mūsų kreivės nemažės, jeigu toliau ligoninės bus taip apkrautos, kad pacientų, nesergančių kovidu, gyvybei ir sveikatai yra iškilusi grėsmė, tai turėsime toliau imtis griežtų priemonių“, – Žinių radijui sakė A. Armonaitė.

Kalbėdama apie paramą verslui A. Armonaitė teigė, kad pagalbos paketą sudaro trys dalys.

„Tai pirma, aišku, mokesčių atidėjimai, VMI, kas ir veikė anksčiau, antra yra Ekonomikos ir inovacijų ministerijos priemonės, kurias mes norime kuo greičiau paleisti (...), tai dabar verslas gali tikėtis iš pat pradžių bent 150 mln. eurų subsidijoms, 30 mln. eurų paskoloms ir galbūt padidinsime šitą portfelį, dar turime lėšų kitoms priemonėms ir norime jas nukreipti ypač karantino paveiktiems verslams“, – vardijo A. Armonaitė.

„Trečias paketas yra būtent prastovos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, čia iš tiesų visai greitai paaiškės, kokio dydžio tos prastovos bus“, – pridūrė ji.

A. Armonaitė pirmadienį sakė, kad subsidijoms 30 proc. apyvartos netekusioms įmonėms bei lengvatinėms paskoloms numatyta bent 230 mln. eurų. Be to, svarstoma dėl atskirų priemonių labiausiai nukentėjusiems verslams – turizmo bei maitinimo įmonėms, taip pat gali būti pratęsta nuomos mokesčio kompensacija.

Premjerė Ingrida Šimonytė antradienio vakarą LRT televizijai sakė, kad jei gyventojai nesilaikys nuo trečiadienio įsigaliojančio griežtesnio karantino režimo, kurio metu bus uždarytos daugelis parduotuvių ir paslaugų teikimo vietų, karantino reikalavimai gali būti dar labiau sugriežtinti. Pasak jos, gali būti dar labiau ribojama prekyba maisto prekių parduotuvėse.

Minimalios algos didinimas

Ekonomikos ir inovacijų ministrė, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad galima suprasti, kodėl darbdaviai sako, jog gali būti sunku didinti minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), kai dalis verslų neveikia arba yra apriboti.

„Kodėl darbdaviai kalba apie tai, kad gali būti sunku didinti MMA – aš manau, kad mes juos galime suprasti, nes dalis (verslų – ELTA) tiesiog neveikia arba yra karantino apriboti. Aš pabrėšiu, kad antrasis karantinas Lietuvoje veikia nuo lapkričio 7 dienos. Nuo lapkričio 7 dienos yra verslų, kurie neveikia visiškai. Matyt, apie atlyginimų didėjimus yra sunku kalbėti“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė A. Armonaitė.

Jos teigimu, būtų gerai, kad politikai MMA nenustatinėtų, o dėl to susitartų darbuotojų ir darbdavių atstovai.

„Būtų gerai, kad politikai nenustatinėtų MMA, o darbuotojų ir darbdavių atstovai susitartų. Tai būtų geriausias dalykas“, – sakė ministrė.

Vyriausybė spalį nutarė MMA nuo kitų metų didinti iki 642 eurų, tačiau darbdaviai teigia, jog šis sprendimas turėtų būti atidėtas kitiems metams.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė antradienį Trišalės tarybos posėdyje sakė, kad, jos nuomone, reikia laikytis anksčiau pasiektų susitarimų. Profsąjungų atstovai taip pat teigė, jog nėra reikalo sprendimą persvarstyti.

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė anksčiau Eltai teigė, kad nustatytas naujasis MMA dydis nėra adekvatus šiuo metu verslininkų gaunamoms pajamoms.

Tuo metu Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas yra sakęs, kad nuo MMA didinimo kol kas reikėtų susilaikyti.

MMA nuo šių metų šalyje padidėjo iki 607 eurų „popieriuje“, iki 437 eurų „į rankas“.