Gyventojų sąskaitos pasipildė 3 milijardais eurų.
Anot bankų, didžioji dalis dar tik sprendžia, ką daryti su pinigais.
„Stebint visą pinigų masę, kuri atsirado žmonių sąskaitose, didžiausia tendencija – tie pinigai sąskaitose ir liko. Labai nedidelė pinigų dalis yra panaudota pirkiniams ar paskolų grąžinimui“, – sakė SEB banko Strategijos ir paslaugų klientams skyriaus vadovas Arūnas Badaras.
Vieni santaupas taškė parduotuvėse, kiti naudojosi proga greičiau grąžinti skolas.
„Gal kitiems ir gerai... Nusprendžiau, kad neišsiimsiu“, – sakė moteris.
„Pirmą ketvirtį šiek tiek buvo pamažėjusi paklausa, tą girdėdavome iš klientų, kurie sakydavo: „Kol kas nesiskolinsiu, nes ateis balandžio mėnuo, atsiimsiu pensiją ir man tų pinigų nereikės, palauksiu’“, – pasakojo „Finbee“ vadovas Darius Noreika.
Kai kurioms greitųjų kreditų ar tarpusavio skolinimosi platformoms dėl didelio užimtumo net teko įspėti gyventojus, kad operacijos užtruks ilgiau nei įprasta.
„Tas augimas buvo ženklus, bet trumpalaikis, piką turėjome balandžio 10 dieną. Skaičius išaugo bene 10 kartų, lyginant su įprasta vidutine darbo diena“, – sakė D. Noreika.
„Creditinfo“ duomenimis, palyginti su kovo mėnesiu, balandį gyventojai padengė 13 procentų daugiau turimų finansinių įsipareigojimų. Penktadaliu daugiau nei pernai tuo pačiu metu.
Anot „Luminor“ banko, anksčiau paskolas grąžinti nusprendė kas ketvirtas.
„Tas srautas yra išaugęs apie keletą kartų, jeigu imtume automobilio lizingą – dvigubai daugiau negu įprastai, būstas, vartojamieji kreditai – net kelis kartus“, – teigė „Luminor“ būsto finansavimo srities vadovė Laura Žukovė.
„Bet vis dar bendrame paveiksle turint omeny, kiek pinigų klientai gavo ir kokią dalį grąžino, tai paskolų išankstiniam grąžinimui panaudota mažiau negu 1 procentas pinigų“, – sakė „Swedbank“ privačių klientų tarnybos vadovas Pavel Ladziato.
Vidutiniškai gyventojai atsiėmė maždaug 5 tūkstančius eurų.
„Dominuoja daliniai grąžinimai, kuomet įsipareigojimas nėra grąžinamas pilnai“, – sakė L. Žukovė.
„Didžioji dalis žmonių dengiasi labai mažas sumas, paskolas, kur likučiai yra keli šimtai eurų, galbūt keli tūkstančiai“, – teigė D. Noreika.
„Jeigu rinkoje atsirado trys milijardai papildomų pinigų, kurie pasiekė gyventojų sąskaitas, tai bent SEB banke grąžino anksčiau laiko porą dešimčių milijonų per pirmąsias kelias dienas“, – sakė A. Badaras.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Iš II pakopos atsiimtų santaupų dažniausiai neužtenka visai paskolai padengti. Galima nebent susimažinti mėnesinę įmoką.
„Neapsimoka finansiškai, apsimoka labiau investuoti, kad būtų investuojamos tos lėšos, pensijos. Nes palūkanos dabar per mažos, kad apsimokėtų pasidengti“ – teigė moteris.
Apie tai siūlo pagalvoti ir bankai. Pavyzdžiui, žmogui, turinčiam 100 tūkstančių eurų paskolą, kurią grąžinti reikia per 20 metų, papildomas 10 tūkstančių įnašas, situaciją šiandien palengvins, bet nebūtinai labiausiai apsimokės.
„Per tą laikotarpį galiu vidutiniškai palūkanų sutaupyti apie 8 tūkstančius, bet jei šias tas pačias lėšas aš nukreipsiu į investicines priemones ir uždirbsiu apie 7 procentų grąžą, tai ši suma gali išaugti ir iki 39 tūkstančių“, – sakė L. Žukovė.
Tiesa, numatyti kelis žingsnius į priekį paprastai gyventojai nelinkę.
„Aišku, čia vieno atsakymo nėra, nes tikrai pastebime, kad daliai gyventojų yra labai svarbus tas psichologinis aspektas – neturėti įsipareigojimų, greičiau juos grąžinti“, – teigė L. Žukovė.
Prognozuota, kad dalis pinigus atsiims, norėdami grąžinti paskolas, dalis – atvirkščiai, kad galėtų pasiskolinti.
„Ar yra kažkokių sprogimų? Jų nėra, bet tikimės, kad didesnis pinigų panaudojimas per antrą ir trečią ketvirčius išaugs, tai tikimės, kad bus išaugusi paklausa ir būste“ – tikino P. Ladziato.
Tikėtina, kad gyventojai laukia, kol atsilaisvins reikalavimai privalomam pradiniam įnašui. Nuo rugpjūčio bankai kartelę nuleisti galės iki 10 procentų vietoj buvusių 15 proc.
„Nebūtinai bankai suskubs atlaisvinti skolinimo galimybes, nes tikrai reikia išlaikyti rinkoje balansą, kad būsto įperkamumas Lietuvoje nemažėtų“, – teigė A. Badaras.
Dauguma atsiėmusių pinigus įsitikinę, kad juos investuos protingiau nei tai darė pensijų fondai.
„Būna tikrai, kas paskambina, kas matosi neturėję investavimo patirties ir nori ją turėti“, – sakė investavimo platformos „Bondea“ vadovė Ieva Paleckytė.
Sujudimas juntamas ne tik parduotuvėse, bankuose, bet ir investavimo platformose.
„Paskutinę savaitę, kai buvo tas didžiausias atsiėmimas, sakykime, keturis penkis kartus padidėjo ir besiregistruojančių skaičius“, – pridūrė I. Paleckytė.
Estijoje, prieš atsiimant II pakopos santaupas, investuoti žadėjo maždaug pusė gyventojų. Tačiau iš tiesų tai padarė vos keli procentai. Per pirmą ketvirtį iš antros pakopos Lietuvoje pasitraukė pusė milijono gyventojų.
(be temos)