Ministrų kabinetas įgaliojo socialinės apsaugos ir darbo ministrę Ingą Ruginienę pasirašyti atnaujintą Nacionalinę kolektyvinę sutartį 2026–2028 metams.
Joje Vyriausybė įsipareigos kartu su 2027–2029 metų trimečiu biudžetu siūlyti Seimui nuo kitų metų 45 eurais (2,5 proc.) didinti pareiginės algos bazinį dydį – nuo 1798 eurų iki 1843 eurų.
Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM), dėl tokio didinimo susitarta rugsėjo 10-ąją baigus derybas su profsąjungomis. SADM skaičiavimais, tam papildomai reikėtų 100 mln. eurų.
„Šios lėšos būtų reikalingos valstybės politikų, valstybės pareigūnų, teisėjų, prokurorų, valstybės tarnautojų, biudžetinių įstaigų darbuotojų, karių ir kitų teisės aktuose nurodytų asmenų darbo užmokesčiui finansuoti“, – teigia ministerija.
Be to, atnaujintoje sutartyje numatyta, kad dvi kasmet mokymuisi ar savanorystei suteikiamos atostogų dienos būtų apmokamos pagal vidutinį darbuotojo atlyginima.
Taip pat tikslinama, jog prieš pradėdamas tirti galimą darbuotojo pažeidimą ar tarnybinį nusižengimą, darbdavys privalėtų informuoti profsąjungą dar prieš pareikalaudamas rašytinio pasiaiškinimo.
Kolektyvinę sutartį Vyriausybė pasirašo su nacionalinėmis profesinėmis sąjungomis – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, Lietuvos profesine sąjunga „Solidarumas“ ir Respublikine jungtine profesine sąjunga.
Ji taikoma biudžetinių įstaigų darbuotojams ir valstybės, savivaldybės valdomų įmonių bei viešųjų įstaigų darbuotojams – asmenims, kurie dirba iš valstybės, savivaldybių ar „Sodros“ biudžetų arba valstybės fondų lėšų išlaikomose įstaigose.
Vyriausybė skyrė 78,3 tūkst. eurų advokatams Serbijos „Srbijagas“ ginče prieš Lietuvą
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos siūlymui skirti 78,3 tūkst. eurų Prancūzijos advokatams ginče tarptautiniame arbitraže, kuriame Serbijos valstybinė dujų bendrovė „Srbijagas“ iš Lietuvos reikalauja milijoninės kompensacijos už pernelyg ilgai šalies teismuose nagrinėtas bylas bei neatgautą žalos atlyginimą, susijusį su bankrutavusios „Arvi“ grupės ir bendrovės „Sanitex“ prieš 20 metų nesėkmingai privatizuota Serbijos azoto trąšų gamykla „Azotara“.
Teisingumo ministerijai lėšos bus skiriamos iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, rašoma nutarimo projekte.
Pasak jo, Vyriausybei liepos 1-ąją įgaliojus Teisingumo ministeriją atstovauti valstybei šiame ginče liepos 30 dieną ministerija pasirašė teisinių paslaugų sutartį su Prancūzijos advokatų kontora „Savoie Arbitration S.E.L.A.S.U.“, pasirinkta apklausos būdu, o atsiskaitymas vyksta už faktiškai suteiktas paslaugas.
„Rugsėjo 8 dieną paslaugų teikėjas pateikė sąskaitą 72 492 eurų sumai. Ginčas arbitraže vyksta greitai, reikalingas operatyvumas (...). Nurodytas lėšas prašome skirti ne vėliau nei iki spalio 8 dienos“, – prašyme dėl lėšų skyrimo teigia Teisingumo ministerija.
Dar 5,8 tūkst. eurų ministerija paprašė skirti kitoms išlaidoms – mokesčiui arbitražui už Lietuvos pareikšto nušalinimo pareiškėjo paskirtam arbitrui nagrinėjimą ir dokumentų vertimui į anglų kalbą.
Kaip rašė BNS, Teisingumo ministerijos teigimu, bendra „Srbijagas“ reikalavimų suma siekia apie 11 mln. eurų, tačiau ji nėra galutinė. Serbijos žiniasklaida skelbia, kad pretenzijos suma gali siekti iki 20 mln. eurų.
„Srbijagas“ dar pernai spalio pabaigoje Vyriausybei pranešė apie ketinimą pradėti arbitražo procesą, o šių metų birželio 8 dieną inicijavo ginčą pagal UNCITRAL (angl. United Nations Commission on International Trade Law) arbitražo taisykles.
Ministerija tuomet skelbė, kad Lietuva per 30 dienų skaičiuojant nuo birželio 8-osios privalo paskirti arbitrą ir parengti valstybės poziciją pagal UNCITRAL arbitražo taisykles. Suformavus arbitražo teismą ginčas bus pradėtas nagrinėti.
Apie „Srbijagas“ birželio 8 dieną inicijuotą ieškinį prieš Lietuvą skelbia tarptautinės teisės ir arbitražų duomenų bazė „Jus Mundi“. Joje paprastai skelbiami ir arbitrai bei bylos nagrinėjimo vieta, tačiau šioje byloje informacija neviešinama.
BNS rašė, kad „Srbijagas“ dar 2015 metais kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą dėl dviejų arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvoje. Pasak ministerijos, Serbijos įmonė teigė, kad Lietuva pažeidė 2005 metų kovo 29 dienos Vyriausybės bei Serbijos ir Juodkalnijos susitarimą dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos – šalies teismuose daugiau kaip aštuonerius metus trukęs arbitražų sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvoje procesas sutrukdė efektyviai juos įvykdyti ir sumažino investicijos vertę.
Apie tai, kad Serbijos bendrovė pateikė ieškinį prieš Lietuvą dėl investicinės sutarties pažeidimo teigdama, kad ilgas bylos vilkinimas Lietuvos teismuose padarė jos laimėtus arbitražų sprendimus beverčiais, anksčiau birželį rašė specializuotas tarptautinis teisinis portalas „Global Arbitration Review“ (GAR).
Pasak jo, tarptautiniame arbitraže „Srbijagas“ siekia kompensacijos iš Lietuvos valstybės už Lietuvos ir Serbijos įmonių bandymą privatizuoti „Azotara“. „Srbijagas“ bando kompensuoti ieškinius, kurie su delspinigiais ir teismų išlaidomis gali siekti iki 20 mln. eurų, rašė portalas.
Kadangi vienas „Azotara“ privatizavusių konsorciumo dalyvių – Vidmanto Kučinsko valdytas buvęs vienas didžiausių žemės ūkio koncernų Lietuvoje „Arvi ir ko“ – bankrutavo, Serbijos bendrovė dabar siekia kompensacijos tiesiogiai iš Lietuvos valstybės, rašė Serbijos verslo naujienų portalas „eKapija“.
Naujausi komentarai