Atrodo kaip butas, bet nėra: ką iš tiesų parduoda vystytojai?

– Butai mums jau įprasta paskirtis. Tačiau ką vystytojai pagal galiojančias tvarkas pristato rinkai ir kartais siūlo kaip butus?

– Butai yra gyvenamosios paskirties patalpos, čia viskas aišku. Tačiau rinkoje galima rasti ir kitokių produktų – negyvenamosios paskirties patalpų, kurios pritaikytos gyvenimui. Tai gali būti kūrybinės dirbtuvės, poilsio patalpos ar apartamentai. Tokių sprendimų atsiranda dėl įvairių priežasčių. Kartais projekte trūksta tam tikrų reikalavimų, pavyzdžiui, tiesioginės saulės apšvietimo. Jei patalpa neatitinka nustatyto dviejų valandų reikalavimo, nors techniškai ir kokybiškai yra tokia pati kaip butas, ji gali būti įvardijama kaip poilsio paskirties patalpa. Skirtumas dažniausiai būna tik paskirties dokumentuose. Kita priežastis – sklypo paskirtis. Jei sklypas yra negyvenamosios paskirties, vystytojai anksčiau dažnai rinkdavosi viešbučio ar apartamentų projektus, kad nereikėtų keisti sklypo paskirties ir pereiti ilgų planavimo procedūrų. Tai leisdavo projektą greičiau pasiūlyti rinkai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Tačiau tokios patalpos dažnai atrodo kaip įprasti butai. Kodėl tada jos kainuoja pigiau?

– Vizualiai ir techniniais sprendimais jos iš tiesų gali būti labai panašios į butus, tačiau kainą lemia finansiniai aspektai. Pirmiausia – nekilnojamojo turto mokestis. Gyvenamosios paskirties būstams taikoma neapmokestinama riba, o negyvenamosios paskirties patalpoms mokestis skaičiuojamas nuo pirmo euro – nuo 0,5 iki 3 proc. turto vertės. Kitas svarbus aspektas – finansavimas. Gyvenamajam būstui bankai gali taikyti mažesnį pradinį įnašą, o negyvenamosios paskirties patalpoms dažniausiai prašoma 20–30 procentų. Taip pat skiriasi komunaliniai mokesčiai – gali būti taikomi papildomi elektros galios ar kiti tarifai. Be to, tokios patalpos nesuteikia teisės į lengvatinį gyventojų parkavimą mieste. Visi šie finansiniai skirtumai ir atsispindi mažesnėje įsigijimo kainoje.

 Vizualiai ir techniniais sprendimais jos iš tiesų gali būti labai panašios į butus, tačiau kainą lemia finansiniai aspektai.

– Kaip dažnai pirkėjai tik vėliau supranta, kad įsigyja ne butą, o kitos paskirties patalpą?

– Norisi tikėti, kad tokių situacijų rinkoje vis mažėja ir kad informacija pirkėjams pateikiama dar ankstyvoje stadijoje, o ne pas notarą ar po sandorio. Sąžiningi pardavėjai apie paskirtį informuoja iš karto. Kalbant apie pirkėjų sprendimus, dažniausiai žmonės įvertina visus niuansus ir sąmoningai pasirenka. Kartais tam tikri aspektai, pavyzdžiui, vaizdas pro langą ar vieta, nusveria kitus finansinius skirtumus. Svarbiausia, kad pirkėjas žinotų visus skirtumus ir priimtų sprendimą juos įvertinęs. Jei tai padaryta, sprendimas – teisingas.