ATSINAUJINANTI ENERGETIKA – PIGESNĖ ELEKTRA?

Lietuva iš vėjo ir saulės pasigamina vis daugiau elektros energijos ir tai leidžia už ją mokėti mažiau. Tačiau žiemą saulė nešviečia, o vėjas irgi pučia ne visada, tad kartais elektros kaina šokteli į neregėtas aukštumas. Apie tai, kaip Lietuvai sekasi gaminti elektrą iš atsinaujinančiųjų šaltinių, LNK pakomentavo Lietuvos energetikos agentūros (LEA) atstovai.

Daugelis Lietuvos gyventojų elektros kainas yra fiksavę ir moka per 20 centų už kilovatvalandę (kWh). Tiems, kas pasirinkę biržos planą, kainos keičiasi kas valandą – būna, kad elektra nieko nekainuoja, bet, pavyzdžiui, sausio pradžioje buvo valandų, kai 1 kWh kainavo net 1,8 euro.

„Sausio pradžioje, ypač 4–6 d., kai buvo didžiuliai šalčiai, labai maža žemyninio vėjo generacija, mes tikrai vėl turėjome šoktelėjusias kainas, kurios mums priminė 2022-ųjų rugpjūtį“, – patvirtino LEA laikinoji vadovė Agnė Bogočiūtė.

Sausio pradžia buvo tokia „smagi“, kad Neringos savivaldybė visose savo gyvenvietėse išjungė gatvių apšvietimą. Siekiant tokių kainos šuolių išvengti, valstybė stengiasi kuo daugiau elektros pasigaminti pati.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Mes matome, kad saulės pagamintos energijos kiekis padidėjo daugiau nei dukart. Vėjo elektrinėse buvo pagaminta beveik 67 proc. daugiau“, – skaičiavo LEA atstovas Tadas Norvydas.

Tačiau gerai, kai saulė šviečia, o vėjas pučia. Būtent sausio pradžioje, kai kainos pasiekė rekordines aukštumas, vėjo žemyne labai trūko, tačiau jūroje „mes matėme, kad tuo metu vėjo generuojamos galios buvo ir tokio parko turėjimas Lietuvai, be tradicinės generacijos, būtų padėjęs sumažinti kainas“, – teigė A. Bogočiūtė.

Esą jei nieko netikėto nenutiks, vėjo jėgainių parkas Baltijos jūroje turėtų atsirasti 2028-aisiais. Tačiau Lietuvos tikslas – kur kas ambicingesnis.

„Jeigu rinka vystysis, jeigu atsakys į tuos signalus, kad valstybė nori turėti daugiau atsinaujinančiosios (energijos šaltinių – red. past.), jeigu rinka plėtosis taip, kaip numatyta pagal sudaromus ketinimų protokolus, mes, tikėtina, pasieksime tą 2030 m. tikslą, kai pasigaminsime beveik visą mums reikalingą energiją iš atsinaujinančiųjų (šaltinių – red. past.)“, – tikino T. Norvydas.

Link to po truputį ir einama. „Bent jau pernai metais importavome beveik 52 proc. elektros energijos, apie 48 proc. pasigaminome Lietuvoje ir 32 proc. iš šių 48 proc. buvo pagaminti atsinaujinančiųjų energijos išteklių, t. y. saulės, vėjo ir hidroenergijos“, – pasakojo LEA atstovas Dovydas Balčiūnas.

„Sausio mėnesį vidutinė kaina siekė 117 eurų už megavatvalandę (MWh), o šiandien – 63 Eur/MWh. Tas mažėjimas, kuris vyksta palaipsniui, vyksta dėl atsinaujinančiųjų išteklių generacijos“, – optimistiškus rodiklius įvardijo A. Bogočiūtė.

JAV Energetikos departamentui pavaldi laboratorija atliko studiją ir sako, kad nepirkti elektros ir pačiai ją pagaminti iš atsinaujinančiųjų šaltinių įmanoma net jei saulės žiemą nebūna, o vėjas irgi tai pučia, tai ne.

„Išeitis yra – Lietuva jau turi Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę, taip pat turime baterijų technologijas, kurios gali laikyti pagamintą energiją. Šių baterijų kaina krinta dramatiškai, tam padeda elektromobiliuose naudojamos technologijos. Pinga elektromobiliai, pinga ir elektros energijos sistemos technologijos“, – aiškino JAV Nacionalinės atsinaujinančiosios energijos laboratorijos atstovas Ilya Chernyakhovskiy.