Domėjosi šešios bendrovės

Aukcionas skelbiamas neįvykusiu, teigia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Pagal Seimo atnaujintas konkurso sąlygas konkursas gali įvykti tik tuo atveju, jeigu jame yra mažiausiai du dalyviai.

„Iš konkurso komiteto, kuris teikia rekomendaciją tarybai dėl jūrinio vėjo elektrinių parko aukciono, pateikta informacija, yra siūloma tarybai paskelbti konkursą neįvykusiu, nes buvo sulaukta vienos paraiškos iš potencialaus vystytojo“, – žurnalistams sakė VERT vadovas Renatas Pocius.

Sprendimą stabdyti konkursą VERT dar turės patvirtinti artimiausiame posėdyje, kuris vyks rytoj.

Energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno teigimu, kvietimai dalyvauti konkurse išsiųsti 25 potencialiems vystytojams, aktyviai dalyvavimu domėjosi šešios bendrovės.

„Procedūriškai ir organizaciniu požiūriu tikrai padarėme viską, kad konkursas būtų sėkmingas. Konkursas neįvyko dėl objektyvių priežasčių, situacija rinkoje ne pati lengviausia, tos rizikos, kurios buvo toleruojamos anksčiau, dabar neprisiimamos“, – žurnalistams sakė ministras.

Pasak jo, rinkos dalyviai susiduria su tiekimo grandinių iššūkiais, didėjančiais darbų kaštais, sudėtinga geopolitine situacija ir kitais iššūkiais.

Ž. Vaičiūno teigimu, nors šiuo metu jūrinės energetikos rinkoje situacija yra blogėjanti, tikimasi, kad artimiausiu metu ji stabilizuosis.

„Jeigu situacija rinkoje stabilizuotųsi, tai tikrai būtų gera žinia tokio lygio projektams“, – pažymėjo jis.

Konkursą anksčiau planuota užbaigti iki metų pabaigos, kol galioja su EK suderinta valstybės parama.

Dar 2023-iųjų spalį komisija patvirtino 193 mln. eurų vertės schemą jūrinio vėjo elektrinių parkams remti. Tuomet patvirtinta, kad ši pagalba bus teikiama penkiolika metų kaip kintamoji priemoka, skaičiuojama lyginant rangovo pasiūlyme nustatytą referencinę kainą ir elektros kainą rinkoje.

Projektų neatsisakoma

Ž. Vaičiūno teigimu, jūrinio vėjo energetikos projektų neatsisakoma, ministerija ieškos būdų tęsti antrojo parko vystymą – iš naujo tartis su EK arba ieškoti galimybės su Vyriausybe suderinti individualią valstybės pagalbą projektui.

Jeigu tikrai turėtume garantijas, kad pirmas jūrinio vėjo elektrinių parkas bus užbaigtas laiku, tuomet gal būtų mažiau pokalbių apie antrą vėjo elektrinių parką.

„Šis projektas tikrai svarbus, jis strategiškai ir praktiškai reikalingas – tai būtina investicija Lietuvai siekiant ilgalaikių energetikos politikos tikslų tiek dėl atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos, tiek dėl pigesnių elektros energijos kainų, tiek dėl dujų atsisakymo“, – tikino ministras.

„Dėl to lieka tolimesni planai vystyti šį projektą – kokiais būdais ir kokiais parametrais jis bus vystomas, atsakysime po papildomų konsultacijų su EK; jas pradėsime artimiausiu metu, konsultuosimės tiek Vyriausybėje, tiek Seime“, – aiškino Ž. Vaičiūnas.

Standartinis naujos valstybės pagalbos derinimo laikotarpis, pasak ministro, gali trukti apie nuo pusmečio iki vienų metų.

Šis vėjo parko konkursas paskelbtas birželio 9 d., jo sąlygos Seime atnaujintos pavasarį. Pagal ankstesnes sąlygas vėjo parko kaštai vartotojams būtų įskaičiuojami per viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) kainos dedamąją.

Naujomis sąlygomis, kaip planuota, projektas būtų iš dalies kompensuojamas rangovo pelno mokesčiu už elektros pardavimą. Anksčiau skelbta, kad per metus jis galėtų sudaryti apie 30 mln. eurų.

Nepatrauklios sąlygos

Nustatytas penkiolikos metų valstybės skatinimo laikotarpis pagal vadinamąją contract for difference schemą, kai, elektros kainai rinkoje esant mažesnei, valstybė skirtumą padengia investuotojui, o esant didesnei – skirtumą grąžina vystytojas.

Šis laikotarpis sutrumpintas aštuoneriais metais – taip paramos projektui kaina, skaičiuojama, sumažinta 500 mln. eurų.

Ž. Vaičiūno teigimu, skatinimo laikotarpio sutrumpinimas buvo nepatraukli sąlyga investuotojams, todėl sąlygas planuojama keisti tokia apimtimi, kad bendrovėms dalyvauti rizikos būtų mažiau, tačiau kainos elektros vartotojams nebūtų didinamos.

Jis pateikė pavyzdį, kad 2021 m. Lenkijoje įvykusiame ir šiuo metu vystomame jūrinio vėjo elektrinių parko projekte parametrai buvo konkurencingesni – žemiausia ir aukščiausia sandorio, arba parke pagamintos elektros pardavimo, kaina buvo didesnė, skatinimo laikotarpis nustatytas 25 metams.

Anksčiau planuota, kad antrasis jūrinio vėjo elektrinių parkas Baltijos jūroje, pagal geriausią scenarijų, pradės veikti 2033 m. Dabar, ministro teigimu, projektas įgyvendinimo pradžia galėtų šiek tiek nusikelti.

„Mūsų tikslas yra nedaryti skubių sprendimų ir nepadaryti klaidų“, – teigė Ž. Vaičiūnas.

Pirmojo jūrinio vėjo elektrinių parko rangovu 2023 m. tapo valstybės energetikos grupės „Ignitis“ įmonė „Ignitis Renewables“ su tarptautine partnere „Ocean Winds“.

„Du [jūrinio vėjo elektrinių] parkai Lietuvai tikrai nepamaišytų, bet daugiau nei dviejų Lietuvai nereikėtų“, – mano Ž. Vaičiūnas.

Pasak jo, iššūkių vystant dabar planuojamus jūrinio vėjo elektrinių parkus kelia nepakankamai nuosekli valstybės jūrinės energetikos politika.

„Jeigu tikrai turėtume garantijas, kad pirmas jūrinio vėjo elektrinių parkas bus užbaigtas laiku, tuomet gal mažiau būtų pokalbių apie antrą vėjo elektrinių parką. Deja, taip nėra“, – teigė energetikos ministras.