Baltarusija ragina Lietuvą atsisakyti nepagrįstų pretenzijų ir tęsti ekspertų dialogą dėl Astravo atominės elektrinės (AE).

Siūlo tęsti dialogą

Baltarusijos energetikos ministro pavaduotojas Michailas Michadiukas Ženevoje pareiškė, kad Baltarusija pasirengusi suteikti galimybę Lietuvos ekspertams susipažinti su Astravo AE statybų eiga. Anot jo, Baltarusija atsakė Lietuvai į visus jos iškeltus klausimus dėl AE saugumo.

„Jėgainės statybos projektas įgyvendinamas skaidriai ir atvirai, ir tarptautinė visuomenė tuo įsitikina“, - pabrėžė M.Michadiukas, kurį cituoja Baltarusijos naujienų agentūros „Belta“.

Lietuvos atstovai Baltarusijos viceministro pareiškimo kol kas nekomentuoja. BNS nepavyko susisiekti su Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos skyriaus direktoriumi Vitalijumi Augliu, kuris dalyvauja Ženevoje vykstančiame Espo konvencijos įgyvendinimo komiteto posėdyje - jame vertinama, kaip Baltarusija įgyvendina 2014 metų birželį konvencijos šalių susitikime pateiktas rekomendacijas.

Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas BNS teigė apie Espo konvencijos posėdį informacijos neturintis.

Užsienio reikalų ministro atstovas Kęstutis Vaškelevičius BNS teigė, kad ministerija trečiadienį ketina išplatinti trumpą pranešimą spaudai.

Pasak „Belta“, Lietuvos atstovams buvo paaiškinta, kad Astravo, kuris yra 50 kilometrų nuo Vilniaus, pasirinkimas AE statyboms yra pagrįstas ir saugus bei atitinka Espo konvencijos reikalavimus.

„Lietuvos atstovai išsakė tas pačias pretenzijas, kurios buvo ne kartą reiškiamos per žiniasklaidą. Pagrindinis klausimas - aikštelės pasirinkimas, kuri yra neva pernelyg arti Lietuvos. Mes išsamiai paaiškinome, kodėl ši aikštelė pasirinkta, ir kad ji visiškai atitinka visus saugumo reikalavimus. Baltarusijos delegacija aiškiai išsakė savo nuomonę į visas Lietuvos pretenzijas. Mes judėjome ir judame griežtai Espo konvencijos rėmuose“, - sakė M.Michadiukas.

Kalbėdamas apie Astravo AE projekto įgyvendinimo terminus, M.Michadiukas pabrėžė, jog viskas vyksta griežtai laikantis patvirtinto grafiko.

V.Auglys praėjusią savaitę BNS teigė, kad Espo rekomendacijose nurodyta, jog Baltarusija turi tęsti poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procesą ir atsakyti į Lietuvos klausimus, organizuoti viešą projekto svarstymą.

Rekomendacijose taip pat buvo siūlyta Lietuvai ir Baltarusijai pasirašyti bendrą sutartį dėl keitimosi informacija, šalims įgyvendinant įvairius projektus, kuriems būtų reikalingas poveikio aplinkai vertinimas. Pernai gruodį į Vilnių buvo atvykę Baltarusijos atstovai, tačiau aptarta tik nedidelė dalis sutarties.

Lietuva dar 2011 metais pateikė skundą Espo konvencijos įgyvendinimo komitetui, kad Baltarusija pažeidžia šią Jungtinių Tautų konvenciją dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste. PAV ataskaita yra pagrindinis tarptautinis dokumentas, įpareigojantis kaimynines šalis bendradarbiauti AE statybos klausimais – teikti informaciją, supažindinti kaimyninių šalių visuomenę, organizuoti ekspertų konsultacijas. 2013 metais Espo konvencijos įgyvendinimo komitetas paskelbė, kad Astravo AE projektas neatitinka konvencijos reikalavimų.

Nepaisydama Lietuvos prieštaravimų, Espo konvencijos šalių susitikimo išvadų ir rekomendacijų tęsti Astravo AE galimo PAV procesą, Baltarusija teigė, kad PAV procesas yra baigtas. Lietuva 2015 metų kovą su skundu kreipėsi ir į Orhuso konvencijos atitikties komitetą, kuris pernai birželį pateikė išvadas, jog Baltarusija pažeidė konvencijos nuostatas - PAV procesas turi būti tęsiamas, o į Lietuvos klausimus turi būti atsakyta.

Minskas atmeta Lietuvos priekaištus, sakydamas, kad atominėje elektrinėje užtikrins aukščiausius saugumo standartus. Astravo AE stato Rusijos branduolinės energetikos korporacija „Rosatom“, o anot Baltarusijos, pirmasis jos blokas gali pradėti veikti 2018 metais.

Nerimaujama dėl avarinės parengties planų, ypač dėl Vilniaus evakuacijos, jeigu Astravo AE įvyktų didelė avarija. Neatsakyti lieka klausimai apie panaudoto branduolinio kuro, radioaktyviųjų atliekų tvarkymą.

Neišsklaidė abejonių 

Baltarusija neišsklaidė abejonių dėl galimų grėsmių netoli sienos su Lietuva statant Astravo atominę elektrinę (AE), teigia Lietuvos aplinkos ministerija.

Antradienį Ženevoje į sesiją susirinkęs Espo konvencijos Įgyvendinimo komitetas vertino, kokius veiksmus atliko Baltarusija, kad Astravo AE projektas atitiktų šios konvencijos reikalavimus, ir kaip šalis laikosi 2014 metų birželį konvencijos šalių susitikime pateiktų rekomendacijų. Rekomendacijose buvo nurodyta, kad Baltarusija turi tęsti poveikio aplinkai vertinimo procesą ir atsakyti į Lietuvos klausimus.

„Baltarusijos atstovai nepateikė jokios naujos informacijos, kuri išsklaidytų abejones dėl galimų rizikų ir grėsmių Lietuvos gyventojams ir aplinkai“, - teigiama Aplinkos ministerijos pranešime.

Į posėdį Ženevoje buvo pakviestos Baltarusijos ir Lietuvos delegacijos, kurios pristatė savo pranešimus ir atsakė į Įgyvendinimo komiteto narių klausimus.

Pasak Lietuvos delegacijos vadovo, Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktoriaus Vitalijaus Auglio, Lietuvos atstovai pabrėžė, kad Baltarusija padarė esminių Espo konvencijos pažeidimų jos turinio ir procedūrų atžvilgiu, todėl, vertinant pagal šią konvenciją, Astravo AE statyba yra neteisėta.

Lietuvos teigimu, Baltarusija ir toliau nepateikia atsakymų į esminius Lietuvos klausimus apie Astravo AE projekto branduolinę saugą ir poveikį Lietuvos aplinkai bei gyventojams.

Espo konvencijos Įgyvendinimo komitetas, išnagrinėjęs Baltarusijos ir Lietuvos informaciją, artimiausiu metu nuspręs, kaip toliau bus nagrinėjama Astravo AE byla. Komiteto nariai pasiūlė pasitelkti tarptautinius ekspertus, kurie padėtų nagrinėti šią bylą. Lietuva pritarė tokiam siūlymui.

Baltarusijos žaidimai

Baltarusija dėl Astravo atominės elektrinės (AE) žaidžia žaidimus, o į klausimus apie saugumą atsako „kaip sugedusi plokštelė“, teigia aplinkos ministras.

Anot Kęstučio Trečioko, Ženevoje vykstančiame Espo konvencijos posėdyje Baltarusija nepateikė atsakymų į užduotus Lietuvos klausimus dėl saugumo.

„Baltarusija žaidžia savo žaidimą, tiesiai šviesiai pasakysiu. Jie yra neatsakę į daugybę mūsų keltų klausimų ir jie aiškina ir Ženevoje susitikime komitetui, kad viską daro skaidriai, viską vykdo, bet iš tikro taip nėra. Pradedant aikštelės parinkimu ir daugybė... ten yra sudėtingi dalykai. Kvietimas nuvykti į Astravą - gerai, bet tai nepakeis mūsų pozicijos, kokie yra pažeidimai tarptautinės teisės, jie išlieka“, - trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė K.Trečiokas.

„Asmeniškai manau, kad tokie objektai, neturi būti statomi arti miestų, sostinių, nesvarbu Lietuvos, ar Baltarusijos, nes tai padidinto pavojingumo objektai ir pats sprendimas statyti, manau, buvo daugiau politinis nei ekonominis“, - pridūrė jis.

Baltarusijos atstovai teigia, kad Ženevoje atsakė į visus Lietuvos keltus klausimus. Tačiau K.Trečiokas teigia gavęs informacija, kad to nebuvo.

„Jie kaip sugedusi plokštelė kartoja: „mes viską vykdome, viską deriname, viską informavome, mes jau atsakėme šimtus atsakymų“. Bet kad tie atsakymai yra nei šis, nei tas, nei taukai, nei lašiniai. Kažkokie atsirašinėjimai. Visi puikiai suprantame, ką tai reiškia, tai yra tarptautinis skandalingas objektas, tai daugiau rusų nei baltarusių statyba, ko gero, tai yra ekonominis spaudimas“, - tikino ministras.

Siūloma pasitelkti tarptautinius ekspertus

Espo konvencijos įgyvendinimo komitetas, antradienį Ženevoje išnagrinėjęs Baltarusijos ir Lietuvos informaciją dėl netoli Vilniaus Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės (AE), pasiūlė pasitelkti tarptautinius ekspertus, kurie padėtų nagrinėti Astravo AE bylą, sako Lietuvos aplinkos ministerijos atstovas. Tačiau, pasak Taršos prevencijos departamento direktoriaus Vitalijaus Auglio, Baltarusija tam nepritaria.

„Įgyvendinimo komitetas turi sunkumų, kaip vertinti, nes nežiūrint buvusių rekomendacijų, darbai nuėjo sau. (...) Lietuva pritaria ekspertų grupės suformavimui, bet Baltarusija nėra linkusi pritarti tokiam siūlymui. Jeigu to nėra, mes prašome, kad jie kviestų TATENA (Tarptautinės atominės energijos agentūros - BNS) misiją dėl aikštelių parinkimo, kuri turėjo būti dar pačioje pradžioje esant galimybei vertinti aikštelių pobūdį“, - BNS sakė V.Auglys, kuris antradienį dalyvavo Espo konvencijos įgyvendinimo komiteto posėdyje.

Anot jo, komitetas artimiausiu metu turėtų nuspręsti, kaip toliau bus nagrinėjama Astravo AE byla. Pasak V.Auglio, Lietuva ir Baltarusija nesusišneka, nes skiriasi valstybių požiūriai į jėgainės saugumą ir statybų eigą.

„Diskusija yra sunki su jais (Baltarusijos atstovais - BNS), mes nesusišnekame. Jie patys pripažįsta, kad su Lietuva negalima susišnekėti. Bet yra objektyvu, nes mūsų požiūriai yra kitokie ir atskaitos taškai. Mes vertiname ir tada darome sprendimus, o jie padaro sprendimus ir tada pritempia. (...) Jeigu mes šnekame apie aikštelės parinkimą ir priimtinumą, jie šneka apie technologijų pasirinkimą, jei mes šnekam apie poveikį mūsų sostinei, jie atsako, kad jau atsakė mums į 160 klausimų. Mes elementariai nesusišnekame, mes akcentuojame vienus dalykus, o jie akcentuoja, kiek atsakymų mums jau pateikė“, - BNS sakė V.Auglys.

Jo teigimu, Lietuva kelia pagrindinį klausimą - kodėl Astravo AE statyboms pasirinkta apie 50 kilometrų nuo Vilniaus nutolusi aikštelė.

„Mes atradome, kad jie atrinko tą aikštelę dar iki poveikio aplinkai vertinimo ir visą dokumentaciją darė jai. O pagal praktiką reikia vertinti lokalizacijos alternatyvas darant poveikio aplinkai vertinimą. Tai yra pažeidimas, kad nebuvo svarstytos alternatyvos. Realius žemės darbus pradėjo 2009 metais, tad darbų pradžia buvo nepraėjus viso konsultacijų raundo, nepaviešinus informacijos“, - kalbėjo V.Auglys.

„Dabar situacija sudėtinga, nes jie gerokai pasistūmėjo su ta atomine, apie 40 proc. darbų jau yra įvykdyta“, - pridūrė Aplinkos ministerijos atstovas.

Antradienį Ženevoje Espo konvencijos įgyvendinimo komitetas vertino, kokius veiksmus atliko Baltarusija, kad Astravo AE projektas atitiktų šios konvencijos reikalavimus, ir kaip šalis laikosi 2014 metų birželį konvencijos šalių susitikime pateiktų rekomendacijų. Rekomendacijose buvo nurodyta, kad Baltarusija turi tęsti poveikio aplinkai vertinimo procesą ir atsakyti į Lietuvos klausimus.