Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai penktadienį trišaliame susitikime sutarė asmeniškai kontroliuoti „Rail Baltica“ vystymą.

„Turime padaryti viską, kad šitas projektas būtų įgyvendintas sėkmingai“, – spaudos konferencijoje Rygoje sakė Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis.

„Sprendimas ministrams pirmininkams asmeniškai kontroliuoti patį procesą, manau, padės šiam projektui judėti į priekį dar greičiau“, – teigė jis.

Lietuvos Vyriausybės vadovas taip pat teigė, kad „Rail Baltica“ nėra tik ekonominis projektas.

„Tai betarpiškai susiję su mūsų trijų valstybių nacionaliniu saugumu. Atsiras galimybė turėti infrastruktūrą, kuria krizės atveju bus galima perdislokuoti NATO pajėgas Baltijos valstybėse“, – sakė S. Skvernelis.

Tęsti projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimą, tam skiriant prioritetinį dėmesį regione, penktadienį Rygoje sutarė ir Lietuvos, Lenkijos, Latvijos bei Estijos susisiekimo bei transporto ministrai.

Baltijos šalių pareigūnai yra pasiryžę tęsti derybas su Europos Sąjungos (ES) institucijomis tebevykstant diskusijoms dėl bloko daugiamečio biudžeto, kad galėtų užtikrinti finansavimą, reikalingą tarptautinio geležinkelių projekto įgyvendinimui.

Kitas ES daugiametis biudžetas apims laikotarpį nuo 2021 iki 2027 metų, o planuojamas projekto „Rail Baltic“ užbaigimas numatytas iki minėto laikotarpio pabaigos.

Apskaičiuota projekto sąmata siekia 5,8 mlrd. eurų, iki šiol jam jau skirta 800 mln. eurų.

„Rail Baltica“ yra europinio standarto (1435 mm) elektrinė geležinkelio vėžė, skirta keleiviams ir kroviniams vežti, kuri drieksis nuo Talino iki Lietuvos ir Lenkijos pasienio. Geležinkelis ilgis sieks 870 kilometrų.