Bankrutuojančio verslo vadovai gali būti atsakingi už bendrovių skolas ir turi atlyginti kitoms įmonėms padarytą žalą. Tokį sprendimą paskelbė teismas ir areštavo asmeninį verslininkų turtą.

Finansines bėdas nuslėpė

Nedidelė krovinių pervežimo bendrovė "Transvera" pernai balandį sulaukė užsakymo iš ekspedicijos įmonės "Dovlitas" nugabenti krovinį iš Belgijos į Rusiją. Tačiau įvykdytas darbas virto nuostoliais. "Dovlitas" už paslaugą neatsiskaitė, nes šiai bendrovei buvo iškelta bankroto byla.

"Bendrovė "Dovlitas" užsakymą pateikė balandžio 27 d., o jai bankroto byla buvo iškelta balandžio 29 d. Mes, priimdami užsakymą, nežinojome, kad partneriai turi finansinių bėdų, o juo labiau kad jai rengiamasi kelti bankroto bylą. Įmonės vadovai turėjo mus apie tai informuoti, bet pasinaudojo proga pateikti užsakymą, nors už jį net negalvojo atsiskaityti", – apgailestavo "Transveros" direktorius Regimantas Ivoškus.

"Transvera" kreipėsi į Vilniaus miesto 1-ąjį apylinkės teismą prašydama patirtą žalą – 10,7 tūkst. litų – priteisti iš bankrutuojančio "Dovlito" direktoriaus R.K. ir komercijos direktoriaus Ž.K.

Elgėsi nesąžiningai

Teisme atsidūrę "Dovlito" vadovai įrodinėjo stengęsi sudaryti sąlygas įmonei dirbti iki paskutinės minutės.

"Bet pripažinkime, kad vargu ar įmanoma išgelbėti įmonę su 10 tūkst. litų vertės užsakymu", – buvusių partnerių sąžiningumu abejojo R.Ivoškus.

Teismas "Transveros" prašymą patenkino ir pripažino, kad atsakovo veiksmai buvo nesąžiningi. Nors Civiliniame kodekse įtvirtinti bendri principai numato, kad juridinio asmens darbuotojai ir dalyviai (akcininkai) neatsako už juridinio asmens padarytą žalą (skolas), tačiau taip pat įtvirtinta taisyklė, kad kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu.

"Vidutinis verslininkas galėjo suvokti, kad paslaugų pirkimas ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo metu atidedant apmokėjimą sukuria realias prielaidas, kad paslaugos teikėjas negaus atlyginimo už paslaugas", – rašoma teismo sprendime.

Areštavo turtą

Anot sprendimą priėmusio teismo, įstatyme nėra specialios normos, nustatančios juridinio asmens vadovų civilinę atsakomybę tretiesiems asmenims, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad fudiaciarinė (pasitikėjimo) pareiga trečiųjų asmenų atžvilgiu taip pat taikytina asmenims faktiškai valdantiems įmonę – direktoriams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad akcinės bendrovės vadovui taikoma bendra pareiga elgtis sąžiningai. Jam taikomas objektyvus elgesio standartas – reikalavimas elgtis apdairiai, rūpestingai ir protingai. Bendrovės vadovo ir dalyvio atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, kai bendrovė nebepajėgi pati patenkinti kreditorių reikalavimų.

Teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo abiem "Dovlito" vadovams nuosavybės teise priklausantį turtą ieškovo prašomai priteisti sumai.

Šis sprendimas per 30 dienų dar gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui.

Abejotinų sandorių – daugybė

Advokatas Kęstutis Kvainauskas, Nacionalinės finansinių paslaugų vartotojų asociacijos valdybos pirmininkas, pripažino, kad minėta teismo nutartis nėra tipinė, nors precedentu jos neskubėjo vadinti: "Tokį teismo sprendimą precedentu būtų galima tik pradėti vadinti, jeigu šis sprendimas nebūtų apskųstas ir įsiteisėtų. Tačiau prieš pradedant mojuoti šiuo teismo sprendimu, reikėtų palaukti, ką šiuo klausimu pasisakys Vilniaus apygardos teismas."

Advokatas atkreipė dėmesį, kad teismas priėmė sprendimą dėl vieno gana smulkaus sandorio.

"Pasitaiko nemažai atvejų, kai bankrutuojančių įmonių vadovai sudaro ne vieną abejotiną, o keletą įtartinų sandorių. Jais siekiama iš bankrutuojančios įmonės perkelti turtą, išsivesti klientus ir senąją palikti merdinčią su skolomis. Kai kurie vadovai net nesislėpdami kuria naują bendrovę kartais net tose pačiose patalpose ir ji užsiima ta pačia veikla. Štai šioje srityje norėtųsi sulaukti daugiau ieškinių ir teismų precedentų", – sakė K.Kvainauskas.

Kadangi pastaruoju metu bankrotas tampa itin paplitusiu reiškiniu, K.Kvainauskas vylėsi, kad teismai imsis "išgryninti" ir tyčinius bankrotus, kurių iki šiol Lietuvoje nebuvo daug.