Baudos – valstybės pajamų šaltinis? Verslininkai rėžė tiesiai Pereiti į pagrindinį turinį

Baudos – valstybės pajamų šaltinis? Verslininkai rėžė tiesiai

2026-11-17 16:00

Kitų metų valstybės biudžete planuojamoms pajamoms iš baudų, konfiskuoto turto ir kitų netesybų augant 13,1 proc., verslas nuogąstauja, kad didesnės sankcijos gali tapti neigiamu signalu investuotojams. Tiesa, Finansų ministerija tikina pajamas prognozuojanti pagal ankstesnių metų tendencijas, o Konkurencijos taryba pabrėžia, kad jos tikslas nėra skirti kuo daugiau baudų.

Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį

<span>Baudos – valstybės pajamų šaltinis? Verslininkai rėžė tiesiai</span>
Baudos – valstybės pajamų šaltinis? Verslininkai rėžė tiesiai / D. Labučio/ELTOS nuotr.

2027 m. valstybės biudžeto projekte iš baudų, konfiskuoto turto ir kitų netesybų planuojama surinkti daugiau kaip 121 mln. eurų – lyginant su 2026 m. planu, tai yra apie 13,1 proc. daugiau.

Asociacijos „Investors' Forum“ vykdomasis direktorius Vytautas Šilinskas teigia tokį augimą vertinantis neigiamai. Anot jo, verslui svarbu ne tik konkretūs mokesčiai ar reguliavimas, bet ir bendras valdžios požiūris į įmones.

„Baudos neturi būti pajamų šaltinis, nes, jeigu uždarys verslus, tai visiškai nebeliks iš ko susirinkti pajamų“, – Eltai sakė V. Šilinskas.

Pasak jo, į didėjančias pajamas iš baudų jau atkreipė dėmesį vienas didžiųjų investuotojų Lietuvoje, tiesa, jo neįvardijo. 

Jeigu uždarys verslus, tai visiškai nebeliks iš ko susirinkti pajamų.

V. Šilinsko teigimu, investuotojai vertindami ekonominę aplinką žiūri ne tik į finansinius rodiklius, bet ir į tai, ar valstybė yra suinteresuota verslo ir investicijų pritraukimu.

„Jeigu investuotojai mato, kad iš Vyriausybės pusės yra nusiteikimas prieš verslą, tada jie įsivertina skaičius ir sako, kad čia yra tam tikra rizika – kad mūsų čia nepageidauja ir nenori“, – teigė jis.

V. Šilinskas ragina laikytis principo, kad už pažeidimus pirmiausia reikėtų perspėti, o piktybiško elgesio atveju – taikyti griežtas sankcijas.

„Mes norime bendradarbiavimo ir pasitikėjimo – tiek verslas valstybe turi pasitikėti, kad čia ateitų ir investuotų, tiek valstybės ir valdžia turi pasitikėti verslu“, – sakė „Investors' Forum“ vadovas.

Ministerija: prognozė remiasi tendencijomis

Finansų ministerija teigia, kad didesnis planuojamų pajamų iš baudų augimas savaime nereiškia, jog kitąmet tikimasi daugiau pažeidimų ar intensyvesnės kontrolės – pajamos iš baudų, konfiskuoto turto ir kitų netesybų prognozuojamos atsižvelgiant į pastarųjų kelerių metų surinkimo tendencijas.

Ministerija Eltai nurodė, kad institucijoms nėra nustatomos užduotys surinkti konkretų tokių pajamų dydį, o prognozė nėra detalizuojama pagal atskiras institucijas ar pajamų kategorijas.

Ministerija taip pat atkreipė dėmesį, kad 2026 m. sausio–rugsėjo mėnesiais pajamų iš baudų, konfiskuoto turto ir kitų netesybų surinkta 15,4 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Skaičiuojama, kad per pirmuosius devynis mėnesius jau surinkta 82 proc. metinio šių metų plano, o tai prisideda prie kitiems metams numatomo augimo prognozės.

Konkurencijos taryba: tikslas – ne kuo daugiau baudų

Konkurencijos tarybos, kuri turi teisę skirti finansines nuobaudas už pažeidimus, pirmininkė Jolanta Ivanauskienė pabrėžia, kad institucijos tikslas nėra nubausti kuo daugiau pažeidėjų ar skirti kuo daugiau baudų.

„Mūsų misija – saugoti veiksmingą konkurenciją dėl vartotojų gerovės. Būtent vartotojams sukuriama nauda yra pagrindinis institucijos veiklos vertinimo rodiklis, kuris apskaičiuojamas remiantis tarptautine metodika, neįtraukiant paskirtų baudų“, – Eltai teigė J. Ivanauskienė.

Anot jos, Konkurencijos taryba dalį problemų sprendžia prevencinėmis priemonėmis – konsultuodama verslą, stebėdama rinkas ar ragindama įmones keisti ydingą praktiką, o sankcijos taikomos nustačius pažeidimus.

Taryba taip pat pažymi, kad baudų dydžiai skirtingais metais gali smarkiai skirtis dėl užbaigtų didelės apimties tyrimų. 

Pavyzdžiui, pernai institucija nustatė keturis Konkurencijos įstatymo pažeidimus, o bendra paskirtų baudų suma siekė 12,16 mln. eurų – 3 kartais daugiau nei metais anksčiau.

Pernai didžiausia – 7,51 mln. eurų – bauda skirta bendrovei „MM Grupp“ už konkuruojančio kino teatrų tinklo „Forum Cinemas“ kontrolės perėmimą be Konkurencijos tarybos leidimo.

J. Ivanauskienė pabrėžia, kad tyrimų pradžia, eiga ir pabaiga nėra derinama prie valstybės biudžeto pajamų prognozių.

„Sankcijos negali būti vertinamos kaip Konkurencijos tarybos veiklos rezultatas ar valstybės pajamų surinkimo tikslas“, – tikina ji.

„Institucijos veiklos efektyvumą pirmiausia rodo vartotojams sukurta nauda, pašalinti konkurencijos ribojimai, užkirstas kelias žalingiems verslo sandoriams ir tai, kiek galimų pažeidimų pavyksta išvengti vykdant prevenciją, konsultuojant bei šviečiant rinkos dalyvius“, – pabrėžė tarybos pirmininkė.

Kaip skelbė ELTA, šiuo metu Seime svarstomame 2027 m. valstybės biudžeto projekte numatomas 3,8 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas ir 48,2 proc. BVP valstybės skola, visgi nepriklausomi auditoriai įspėja, kad deficitas bus didesnis.

Pagal Bendrijos Mastrichto kriterijus valdžios sektoriaus deficitas neturėtų viršyti 3 proc. BVP, o valstybės skola – 60 proc. BVP.

Numatoma, kad 2027 metais valstybės biudžeto pajamos sieks 22,2 mlrd. eurų, o išlaidos – 27,9 mlrd. eurų.

Siekiant papildyti biudžeto pajamas, valdantieji praėjusią savaitę sutarė dėl kai kurių mokestinių pakeitimų – azartinių lošimų, cukraus mokesčio, alkoholio ir tabako akcizų pokyčių, naujo viršpelnio apmokestinimo schemos, kuri bus taikoma energetikos sektoriuje veikiančioms įmonėms.

Biudžeto projektą pastarosiomis savaitėmis apsvarstė komitetai, Seimo salėje pirmasis biudžeto projekto svarstymas numatytas lapkričio 19 d., antrasis – gruodžio 1 d. Po pirmojo svarstymo projektas bus grąžintas tobulinti Vyriausybei.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų