Sostinės centre įsikūrusio baro vadovas liko maloniai nustebintas, mat į darbo skelbimą atsiliepė daugiau kandidatų nei tikėjosi.

„Tiek laiškų... Ir ypač daug nori dirbti 16–17 metų jaunuolių, kurie be patirties, kaip pirmą darbo vietą. Mes turime vieną dvi darbo vietas, o kandidatų – virš 20“, – sakė „Būsi trečias“ vadovas Martynas Dacius.

Pernai situacija buvo priešinga, tad Martynas viliasi, kad nauji darbuotojai nepabėgs. O taip kartais nutinka.

„Ypač jaunimo tarpe, įdarbiname keturis penkis naujus darbuotojus, iš tų keturių penkių geriausiu atveju lieka trys. Kiti tiesiog pasako – čia ne man darbas, jis įsivaizdavo, kad bus lengviau“, – teigė M. Dacius.

Anot darbdavių, bet kokio darbo jauniems neįsiūlysi, tad paieškos užtrunka.

„Anksčiau galbūt daugiau matydavome noro pradėti dirbti kuo greičiau pabaigus mokslus, dabar taip jau aktyviai nepastebime“, – tvirtino Darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Maldutytė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Vasarą ryškėja ir dar viena tendencija. Dalis piktnaudžiauja išmokomis – ypač ligos.

„Ypač vasaros metu gauname skundų iš gyventojų, iš darbdavių, kurie praneša apie tai, kad galbūt, galimai jų darbuotojas ar koks nors pažįstamas, gaudamas ligos išmoką, iš tiesų neserga, o, tarkim, pramogauja, keliauja ar kitaip leidžia laiką“, – teigė „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič.

Jai antrino ir „Būsi trečias“ vadovas. 

„Esu vieną darbuotoją priėmęs, paskui paskambinau į porą vietų ir supratau, kad jis naudojasi tam tikrais dalykais – sirgimais ir visa kita. Mėnuo nepraėjo, pamačiau, kad ir čia kartojasi – atsisveikinome“, – pasakojo M. Dacius.

Ligos išmokos populiariausios tarp 25–30 metų amžiaus žmonių. Pernai po patikrinimo išmokos negavo beveik 600 asmenų.

„Nustačius galimus neatitikimus ar pažeidimus, nebuvo išmokėta 6 tūkst. eurų“, – nurodė M. Kozič.

Be darbo sėdinčių jaunuolių – per 30 tūkst. Ekonomistų vertinimu, skaičiai stebina, nes darbo sąlygos palankios, o jaunimo atlyginimai, palyginti su vyresnio amžiaus darbuotojais, vieni didžiausių Europos Sąjungoje.

Atlyginimas toli gražu nebėra net nei pirmoje, nei antroje prioritetų vietoje.

„Tie, kas nori dirbti, kurie turi ambicijų ir kvalifikacijų, jie gali ir uždirba. Palyginus su kita visuomenės dalimi – pakankamai daug“, – sakė SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

Užimtumo tarnybos specialistas Liudas Dapkus sako, kad pinigai šiuolaikiniam jaunimui – ne svarbiausias faktorius.

„Atlyginimas toli gražu nebėra net nei pirmoje, nei antroje prioritetų vietoje. Tarp jauno žmogaus pasirinkimų – kad būtų prasmė, kad būtų kolektyvas, kad būtų galimybė dirbti nuotoliu, kad apskritai darbas tampa tarsi tokia pridėtinė vertė prie viso gyvenimo“, – pabrėžė L. Dapkus.

41 proc. darbdavių patvirtina – jaunimas iki 30-ies darbą keičia itin dažnai, ieško kuo geresnių sąlygų.

„Aplinkos, kuri būtų ir palaikanti, ir bendradarbiaujanti, ir panašiai. Fokusas į bendrystę, o ne į užduoties atlikimą“, – teigė A. Maldutytė.

Anot L. Dapkaus, situacija ne tokia baisi, kaip atrodo. Palyginti su kitomis šalimis, jaunimo nedarbas Lietuvoje – vienas mažiausių.

„Tai yra apie 7,7 proc. nuo visų tokio amžiaus gyvenančių žmonių Lietuvoje. Tai daug ar mažai? Ispanija – 26,5 proc., Italija – 19 proc.“ – aiškino jis.

Daugiausiai dirbančio jaunimo – Vokietijoje. Darbdaviai investuoja į pameistrystę, kuomet jaunuolis apmokomas darbo vietoje. Tokią programą darbdaviams finansuoja ir Lietuva, tik ja naudojasi retas.

„Palyginus su kitomis aktyvios darbo rinkos politikos priemonėmis, kaip profesinis mokymas – tiek formalus, tiek neformalus – tai skaičiai yra pakankamai maži“, – sakė Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Aušra Putk.

Užimtumo tarnybos atstovas teigia – kaltas darbdavio požiūris, nes dažnai ieškoma darbuotojo su ilga patirtimi.

„Lietuvoje mentaliteto turbūt problemos arba apskritai laiko per mažai – ką čia mokysi, čia kažkaip gal apmokysi, tada jis išeis pas konkurentą“, – komentavo L. Dapkus.

Per pirmus keturis šių metų mėnesius pameistrystėje pradėjo dalyvauti 62 asmenys.