BIJO BLOGIAUSIO: UŽ MAŽOS VERTĖS BŪSTĄ – TŪKSTANČIAI EURŲ?

Seime toliau kelią skinasi patobulintas nekilnojamojo turto (NT) mokestis, pagal kurį už būstą tektų mokėti kone visiems. Finansų ministerija tikina, kad mokestis bus nedidelis arba simbolinis. Esą mokestis palies tik tuos, kas gyvena prabangiau, praneša LNK.

Apie tai plačiau papasakojo nepriklausomas nekilnojamojo turto analitikas Arnoldas Antanavičius.

– Kaip jums atrodo naujausias Mindaugo Lingės pasiūlymas, kad savivaldybės galėtų pačios spręsti, kiek procentų turėtų būti įvestas mokestis?

– Atrodo kontraversiškai. Ministrė kalba, kad bus simboliškas mokestis. Jei tas rodiklis būtų žemas ir lubos labai arti to skaičiaus, tada sakytume, kad tai yra simboliškas mokestis. Nebeliko tų dviejų medianų kaip pirminiame variante, beliko tik pusantros medianos. Visi, kas yra virš jos, mokės. Kartelė jau nuleidžiama nuo prabangos mokesčio didesnei visuomenės daliai. Ir ne tik didieji miestai mokės, bet ir Neringa, Palanga bei kiti miestai. Mokės daugiau, kartelė aukšta, tai ir kyla klausimas, kieno malonei čia bus gyventojai ir kiek jie turės mokėti?

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Jeigu tai yra pusantros medianos arba vidutinės vertės, tai yra maždaug 120-150 tūkst. eurų?

– Vilniuje 90 tūkst. eurų, Neringoje – apie 60 tūkst. eurų. Kituose miestuose atitinkamai mažiau. Vilniaus rajone pusantros medianos būtų apie 50 tūkst. eurų. Tokie rodikliai yra dabar, bet tai yra 2020 m. kainomis. Registrų centras masinį vertinimą daro kas penkerius metus. Tai 2025 m. bus tas atžymos taškas, pagal kurį po to bus skaičiuojama 2026 m. medianos.

– Tai reiškia, kad už labai vidutinės vertės būstą gali tekti pakloti net 1,5 tūkst. eurų su sąlyga, jei savivaldybė nuspręstų įvesti maksimalią ribą, kuri būtų jau ne po kablelio, o jau nuo 1 proc. aukštyn?

– Teoriškai įmanoma. Jei yra palikta tokia galimybė, kas gali paneigti, kad taip nenutiks?

– Ar jūs siūlytumėte palikti tą galimybę?

– Ne. Manau, kad reikėtų mažinti maksimaliai. Mes čia kalbame apie pagrindinį būstą, tai gal tas 1 proc. būtų per daug – 0,5 proc. gal būtų tokia logiška kaina. Labiau reikėtų kalbėti apie tuos, kas turi daugiau nei vieną būstą, kurie prisiperka nuomai. Jie kaip ir atima dalį iš rinkos pasiūlos ir nesudaro galimybės nusipirkti būsto tiems, kam reikia. O tie, kas turi vienintelį būstą, juos apmokestinti 1 proc. ar 2 proc. yra stipriai per didelės lubos. Mes nesame garantuoti, kad jų nepritaikys. Savivaldybės gali sakyti, kad reikia įrengti daugiau slėptuvių, sugalvos kokią gerą priežastį ir padarys laikinai 1proc. Tačiau tas laikinai gali būti ilgam laikui. Hipotetiškai fantazuoju, bet kol yra galimybė, tol visko gali nutikti.

– Bet žmonės gali ir nežinoti, kokia yra reali jų būstų vertė? Jie nusipirko prieš kelerius metus arba dar anksčiau. Gyvenime yra įvairių situacijų. Galbūt jie paveldėjo būstą ir neturi kito pasirinkimo. Kokią įtaką galėtų padaryti šis nekilnojamojo turto mokestis?

– Tai labai priklausys nuo dydžio. Gali įvykti tam tikrų pokyčių, nuomos rinka gali padidėti. Jei tas mokestis būtų tikrai reikšmingas, tai šeimoms pirkti būstą gyvenimui bus dar nepatraukliau. Tikėtina, kad jie labiau dairysis nuomos. Tada gali atsirasti įvairūs verslai, investuojantys į nuomą. Esame girdėję iš tarptautinių institucijų, kad pas mus nuosavybės yra per daug, kad reikėtų turėti daugiau nuomojamojo būsto. Beveik 90 proc. gyventojų turi nuosavybę. Galima įvairiai spėlioti, kaip gali pasisukti. Tačiau kuo nepalankesnės sąlygos bus turėti turtą, ypač pirmąjį turtą, tai tikėtina, kad bus įvairių pokyčių. Kažkas negalės pirkti, kažkas norės parduoti.

Jei tai bus simbolinis, ką žada ministrė, tai tada nieko tokio nenutiks.

– Žmonės gali keltis į regionus. Gal tai būtų tam tikras paskatinimas keltis į savivaldybes, kur mokesčiai mažesni?

– Kiekviena savivaldybė nustatys skirtingus rodiklius. Aišku, galbūt kai kurie regionai gali mažinti tą mokesčio tarifą ir bandyti prisikviesti gyventojus. Tada gali kentėti infrastruktūra. Reikia grįžti prie minties, kad tas mokestis turėtų keliauti infrastruktūrai: parkams, gyvenimo kokybės gerinimui. Net ir to paties turto vertė didėtų. Jei tas mokestis būtų kaip investicija į savo turto pagerinimą, tai tada viskas tvarkoje. Bet dabartinė redakcija labiau kalba, kad tai yra savivaldybių biudžetų papildymas. Jos naudos savo nuožiūra. Iki galo neaišku, kam. Ar žmonės kelsis į regionus? Nežinau. Galbūt žmonės tada kelsis į pigesnį būstą, į miesto pakraščius. Gali susidaryti vėl didesni kamščiai.

– Manote, kad ne viskas yra įvertinta apie šį mokestį, kuris palies labai daug žmonių?

– Mes kalbame apie tą dramatiškesnį variantą, jei mokestis siektų virš 1 proc. Jei tai bus simbolinis, ką žada ministrė, tai tada nieko tokio nenutiks. Viskas tekės sava vaga. Manau, kad žmonės išgalės susimokėti porą šimtų eurų per metus.