Kam gresia prarasti dalį savo sukauptų pinigų, aiškino investavimo ekspertė Jekaterina Govina.
– Kiek ir kam karas Irane gali apkarpyti antrosios pensijų pakopos pinigus?
– Turėtume išskirti žmones, kurie ir toliau planuoja kaupti, neplanuoja nieko daryti. Kadangi kaupimo laikotarpis yra pakankamai ilgas – kalbame apie dešimtmečius – tikėtina, kad tiems žmonėms rinkų svyravimai iš principo nieko nereiškia. Kadangi dar daromos periodinės įmokos, tiems žmonėms netgi geriau, jei rinkos šiek tiek pakritusios – reiškia, ta periodinė įmoka bus akcijų pirkimas mažesne kaina. Aišku, ta grupė žmonių, kurie nusprendė pasiimti pinigus ir pateikė prašymus „Sodrai“, jų akcijų arba turimo vertybinių popierių krepšelio pardavimas vyks balandžio pirmosiomis dienomis. Ką tai reiškia? Jei tuo metu rinkos bus smarkiai pakritusios, o šiuo metu matome, kad dėl konflikto rinkos tikrai reaguoja neramiai, tai reikštų, kad žmonės, kurie galbūt sausį matė vienokius skaičius savo pensijų bendrovės sąskaitoje, gali šiek tiek nusivilti, nes atsiims mažesnę sumą.
Taip veikia rinkos, deja, su tuo reikia susitaikyti. Tačiau noriu nuraminti tą žmonių grupę, kuri yra arti pensijos ir nusprendžia pasitraukti. Kadangi didžioji dalis tokių žmonių pinigų investuota į saugius instrumentus – valstybės obligacijas ir panašiai – tikėtina, kad akcijų rinkos svyravimas jų smarkiai nepaveiks. Iš principo suma neturėtų labai skirtis nuo to, ką jie matė sausio pradžioje.
– Tai reiškia, kad tai labiau galioja jauniems žmonėms, kurių investicijos turbūt keliauja į rizikingesnius produktus?
– Taip, nes antros pakopos pensijų fondai yra taip sustruktūruoti, kad kuo jaunesnis žmogus, tuo daugiau investuojama į rizikingesnius instrumentus. Tai gali būti, paprastai kalbant, akcijos.
– Ar galėtumėte įvardinti geriausią ir blogiausią scenarijų finansų rinkoms dėl karo Irane?
– Iš principo niekas tikriausiai negali nuspėti, kiek gali akcijų rinkos pakristi, bet blogiausias scenarijus galėtų būti minus 20 procentų, gal net minus 30 procentų. Tačiau istorinė patirtis rodo, kad tai yra trumpalaikiai pasvyravimai. Tai būtų blogiausias scenarijus. Geriausias scenarijus – kad pasaulio lyderiai pamatys, jog dabartinis konfliktas kenkia ir ekonomikai, ir žmonių piniginėms, ir nuspręs jį suvaldyti. Tuomet iš esmės grįžtume į status quo. Tai būtų geriausias scenarijus.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Bet gyventojai pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos turi dvejų metų langą. Tai reiškia, kad net ir dabar parašę prašymus jie gali juos atšaukti. Kaip jiems stebėti situaciją, kuriomis dienomis ir kada priimti sprendimą – gal net atšaukti pasitraukimą iš antrosios pensijų pakopos ir bandyti tai padaryti vėliau?
– Jeigu žmonės, kurie nusprendė pasitraukti iš antrosios pakopos, planuoja iš karto investuoti savarankiškai ir turi tokį sprendimą, tai jei jie atsiims pinigus ir, tarkime, kitą dieną nusipirks fondų ar tų pačių akcijų, tuomet jie pirks ta pačia kaina, kuria išsiims pinigus, todėl tai jų nepaveiks. Blogiausia bus tiems žmonėms, kurie atsiims pinigus ir padės juos į banko sąskaitą, nes dar nėra apsisprendę, ką su tais pinigais daryti. Galbūt išleisti nenori, bet kaip investuoti – dar nesupranta. Tai yra blogiausias scenarijus žmonėms. Todėl sakyčiau, kad jei yra toks scenarijus, gal geriau atšaukti prašymą ir parašyti jį kitą ketvirtį, kai bus aiški investavimo strategija.
– Bet gyventojai gali pasitraukti tik kartą per ketvirtį, o situacija rinkose keičiasi kiekvieną dieną. Gal istoriškai būna ramesni laikotarpiai tuose ketvirčiuose ir gal jiems vertėtų pasvarstyti apie kito ketvirčio pabaigą, o gal net ir apie metų pabaigą?
– Būtent. Apskritai sakau žmonėms: turime dvejų metų pasitraukimo langą. Jei nusprendė pasitraukti, gal verta palaukti tuos dvejus metus. Kodėl? Todėl, kad žmogus dar dvejus metus investuodamas į antrą pakopą išsiims pinigus be mokestinės prievolės. Tai yra, pelnas, kurį jis atsiims, iš principo nebus apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu. Tad kodėl nepalaukus geresnių laikų – ir rinkoms, ir asmeninei situacijai?
Naujausi komentarai