Būsimų pensininkų laukia skurdas, nepaisant to, kiek jie dabar uždirba. Tai paskelbė Pensijų fondų dalyvių asociacija, išanalizavusi naujojoje "Sodros" elektroninėje gyventojų aptarnavimo sistemoje (EGAS) pateikiamas būsimų pensijų prognozes.

Nemaloni staigmena

Koks bus būsimos pensijos dydis? Šis klausimas aktualus ir jaunimui, ir tiems asmenims, kuriems iki pensijos amžiaus liko keletas metų, praradusiems darbą ir svarstantiems anksčiau išeiti į pensiją. Prognozuojamos senatvės pensijos dydį ir kitą informaciją socialinio draudimo klausimais gyventojai gali sužinoti net neišėję iš namų – jiems tereikia prisėsti prie kompiuterio ir prisijungti prie EGAS.

"Sodros" Vilniaus skyriaus atstovė ryšiams su visuomene Leonilija Perminienė pripažįsta, kad dažnas gyventojas, EGAS pamatęs prognozuojamos pensijos dydį, nustemba, kad jis pernelyg mažas. Būsimiems pensininkams aiškinama, jog šiuo metu socialinio draudimo senatvės pensija skaičiuojama iš dviejų laikotarpių draudžiamųjų pajamų: nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu parenkant penkerius kalendorinius iš eilės einančius metus, kurių asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas yra didžiausias, taip pat – nuo 1994 m. sausio 1 d. išėjimo į pensiją mėnesio įskaitant visų metų draudžiamąsias pajamas.

Trūksta duomenų apie pajamas

Jei asmuo Pensijų skyriui nepateikė duomenų apie socialinio pensijų draudimo stažą ir draudžiamąsias pajamas nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d., jo prognozuojamos senatvės pensijos papildoma dalis bus apskaičiuota iš laikotarpio nuo 1994 m. iki senatvės pensijos amžiaus sukakties, t. y. laikotarpio, kurio duomenys yra "Sodros" kompiuterinėje duomenų bazėje.

"Tokiu atveju pirmoje pensijos apskaičiavimo formulės dalyje stažas ir asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas bus pažymėti nuliais. Pensijos dydis bus dalinis. Todėl norint sužinoti prognozuojamos pensijos dydį, atsižvelgiant ne tik į duomenis, esančius nuo 1994 m., bet ir į duomenis iki 1994 m., reiktų pristatyti "Sodrai" (Pensijų skyriui) pažymas apie asmens socialinio draudimo stažą ir draudžiamąsias pajamas nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d.", – aiškino L.Perminienė.

"Sodros" duomenų bazė apie fizinių asmenų draudžiamąsias pajamas ir socialinio draudimo stažą kaupiama nuo 1994 m. sausio 1 d. Taigi gauti duomenis nuo 1994 m. nėra sunkumų. Tačiau trūksta informacijos apie gyventojų draudžiamąsias pajamas ir valstybinio socialinio draudimo stažą, įgytą iki 1994 m. sausio 1 d. Todėl turėtų susirūpinti tie gyventojai, kurie dirbo iki 1994 m. sausio 1 d. ir dar nepateikė "Sodrai" socialinio draudimo stažą ir draudžiamąsias pajamas įrodančių dokumentų.

Minimalūs skirtumai

Vis dėlto papildomi dokumentai gali šiek tiek padidinti tik anksčiau dirbusių asmenų pensijas. O jaunimas ir vidurinės kartos atstovai didelių išmokų tikėtis neturėtų. Tuo įsitikinę Pensijų fondų dalyvių asociacijos atstovai.

"Valstybė neskatina dirbančių žmonių mokėti mokesčius ir rūpintis senatve. Pensijų prognozė parodo, kad "Sodros" mokama pensija mažai skirsis nepriklausomai nuo to, daug ar mažai dirbdamas mokėjote mokesčių. Sumokėtų mokesčių ir jau sukauptos pensijos santykis netiesiogiai parodo mokesčių administravimo menką efektyvumą ir yra labai nepalankus dirbančiam", – sakė Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Marijus Kalesinskas.

EGAS sistemoje pateikti duomenys parodė, kad jaunas asmuo, dirbantis ir mokesčius mokantis apie penkerius metus nuo minimalaus atlyginimo, jei niekas ateityje nesikeis, turėtų gauti šiek tiek didesnę nei 600 litų pensiją. O 40-metis, vien per 2008 ir 2009 m. "Sodrai" sumokėjęs daugiau kaip 100 tūkst. litų, jei tokias pačias sumas mokėtų dar 25 metus, gautų tik šiek tiek didesnę kaip 900 litų pensiją. Taigi, anot M.Kalesinsko, dirbantis asmuo, sumokėjęs "Sodrai" mažiausiai milijonu litų daugiau nei minimalią 800 litų algą gaunantis asmuo, gali tikėtis tik 300 litų per mėnesį didesnės pensijos.

Pelno kol kas nėra

"Skirtingai nei "Sodros" pensijų skaičiavimo mechanizmas, pensijų kaupimo sistema, kai tam tikra "Sodrai" mokamų mokesčių dalis pervedama į pensijų fondus, yra objektyvi ir teisinga, nes žmogus gauna tiek, kiek sukaupė, t. y. kiek sumokėjo mokesčių", – nepraleido progos privačius pensijų fondus pagirti M.Kalesinskas.

Tiesa, ekspertai įspėja, kad kaupti pensijas privačiuose fonduose apsimoka didesnes pajamas gaunantiems gyventojams. Be to, fondai buvo sulaukę kritikos ir dėl didelių administracinių mokesčių, ir dėl pernelyg menkos atsakomybės už galutinį investavimo rezultatą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, nuo pensijų sistemos reformos pradžios 2004-aisiais iki 2009 m. gruodžio 31 d. į pensijų fondus buvo pervesta 3,28 mlrd. litų, tačiau šias lėšas investavus, po šešerių metų suma sumažėjo 21 mln. litų. Fondų valdytojai teisinosi, kad neigiamą rezultatą lėmė pasaulinė finansų krizė – kai kurie rizikingiausi akcijų fondai prarado net 40–50 proc. investuotų sumų.

Šiuo metu Lietuvoje papildomą pensijos dalį kaupia daugiau kaip milijonas dirbančių asmenų. Būsimi pensininkai per pirmus keletą metų jau yra sukaupę daugiau kaip 3,5 mlrd. litų.

Kaip prisijungti?

Prisijungti prie EGAS galima per svetainę www.sodra.lt pasirinkus: "Gyventojų portalas", "Gyventojo sritis", "Prisijungimo puslapis" (prisijungimas per elektronines bankininkystės sistemas), "Nauja suvestinė"; arba per svetainę www.epaslaugos.lt pasirinkus skyrelį "Valstybinio socialinio draudimo paslaugos".

Asmenys, prisijungę prie EGAS (skyrelyje "Nauja suvestinė"), gali rasti informaciją: apie jiems priskaičiuotas ir mokamas socialinio draudimo išmokas (pensijas ir pašalpas), valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, valstybinio socialinio draudimo laikotarpius, prognozuojamą valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dydį, pateiktus ir priimtus prašymus, informaciją apie įvykdytus išskaitymus iš mokamų išmokų, pamatyti į pensijų fondus pervestas kaupiamąsias pensijų įmokas ir kt.