Atrodytų, būstą šiandien galima nupirkti greitai, tačiau tokia – ne visų pirkėjų istorija. Vieni tinkamo varianto ieško savaitę, kiti – mėnesius ir galiausiai siaurina savo lūkesčius.
„Kas anksčiau ieškodavo trijų kambarių, 60 kvadratinių metrų buto, šiandien ieško tų pačių kambarių, bet 50–55 kvadratinių metrų. Svarbiausia – išplanavimas ir funkcionalumas“, – teigė nekilnojamojo turto brokeris Tomas Paškovski.
Susispausti pirkėjus verčia kainos esą per dešimtmetį būstas Lietuvoje pabrango daugiau nei dvigubai.
„Būsto kaina dažniausiai priklauso nuo to, kiek turime statybų kaštų, kiek užtrunka statybos procesas“, – aiškino „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.
Svarbios ir gyventojų pajamos. Nors atlyginimai auga, būsto kainų augimo jie nepaveja, o paskolai gauti reikia sukaupti nemažai santaupų.
„Jei Vilniaus centre nori įsigyti vieno kambario būstą, reikia taupyti nuo septynerių iki dvylikos metų. Atitinkamai rajonuose užteks nuo trejų iki penkerių metų kaupti“, – pridūrė „Citadele" banko būsto paskolų padalinio vadovė Ernesta Markevič.
Panašu, kad su būsto įperkamumo problema susiduria ne tik lietuviai. Europos Komisija sako, kad tai – bendra Europos problema, todėl valstybėms jau pasiūlė keisti taisykles.
„Valstybės narės turi įsivertinti savo esamą situaciją ir imtis visų galimų priemonių, kaip palengvinti, sukurti lankstesnį modelį, kad užtikrintų būsto prieinamumą“, – neslėpė aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Įperkamo būsto akte Europos Komisija ragina plėsti būsto pasiūlą, renovuoti pastatus, keisti jų paskirtį, mažinti biurokratiją ir greitinti statybas.
Tiesa, „Hanner“ vadovas siūlo sumažinti ir žemės kainą.
„Šiuo metu Vilniuje skaičiai yra nuo 500 iki 1 tūkst. eurų už kvadratinį metrą, nors žemės pakankamai. Jos negali nei nuomoti, nei parduoti“, – kalbėjo A. Avulis.
Tiesa, Briuselis mato ir kitą problemą. Kai kur būsto trūksta ne todėl, kad jo nėra, o todėl, kad dalis jo naudojama ne nuolatiniam gyvenimui. Dėl šios priežasties siūloma riboti trumpalaikę nuomą, tuščius ar antruosius būstus.
„Čia daugiau Europos šalims, kurios yra masinio turizmo šalys“, – komentavo E. Markevič.
Vis dėlto aplinkos ministrė teigė, kad trumpalaikės nuomos klausimą būtų galima kelti ir Lietuvoje.
„Taip, poreikis yra, nes mūsų būsto prieinamumo strategija apima ir segmentą, t. y. mažas ir vidutines pajamas gaunančius žmones, kurie neįperka būsto“, – sakė I. Andriulaitytė.
Pažvelgus į „Airbnb“ platformą, vien Lietuvoje galima rasti daugiau nei tūkstantį pasirinkimų savaitgaliui, savaitei ar mėnesiui. Tiesa, tarp jų yra ne tik butų, bet ir poilsio namelių.
Brokerio teigimu, vien papildomais dokumentais daugiau būsto rinkoje neatsiras.
„Tikrai neturėtų įtakos. Dalis išnuomotų būstų iš trumpalaikės nuomos pereitų į ilgalaikę, dalis parduotų būstą, nes matytų, kad investicija nebeatsiperka“, – aiškino T. Paškovski.
Briuselio siūlymai nėra privalomi – Lietuva gali dalį jų perimti arba pasirinkti kitą kelią. Aplinkos ministerija šiuo metu rengia ir savo būsto prieinamumo strategiją.
„Didmiesčiai susiduria su viena problema – būsto yra, bet jo neįperka, nes per brangus. Mažesnėse savivaldybėse tiesiog to būsto nėra. Reikia sukurti kuo lankstesnį modelį, atliepiant skirtingus savivaldybių poreikius“, – neslėpė I. Andriulaitytė.
Būsto prieinamumo strategiją Aplinkos ministerija planuoja pateikti Seimui pavasario sesijoje.
(be temos)
(be temos)