Apie visas išlaidas, kurias pirkdamas būstą patiria pirkėjas, ir ko galima prašyti savininko, pasakojo nekilnojamojo turto agentūros „Du Procentai 2 %“ įkūrėjas Nedas Sakalauskas.

– Turto vertinimo mokestis – koks jis yra?

– Turto vertinimas – jeigu buto, tai standartiškai 200 eurų, jeigu namo – 300 eurų. Todėl, kad natūralu: prie namo turto vertintojas turi įdėti daugiau darbo, todėl įkainis šiek tiek didesnis.

– Bet visiškai vienkartinis mokestis – vieną kartą įvertina ir tiek?

– Taip.

LNK stop kadras.

– Ko gero, tai yra toks populiariausias ir turbūt neišvengiamas. Manau, kad dauguma žino, jog reikės įsivertinti turtą. Bet yra gerokai daugiau paslėptų – ne tik paslėptų, bet ir neįvertinamų. Apie juos ir kalbėsime. Sutarties sudarymas, pavyzdžiui, kiek tai kainuoja pirkėjui?

– Sutarties sudarymas pas notarą yra standartiškai 0,37 proc., sutarties sudarymas su banku – taip pat 0,4 proc. Bet pirkėjas visada gali derėtis. Kai kurie bankai taiko 50 proc. nuolaidą, kai kurie bankai išvis netaiko. Taigi pirkėjui reikia derėtis ir viskas bus gerai.

– Bet jau pas notarą tai nepasiderėsi?

– Pas notarą – ne, bet banke taip.

LNK stop kadras.

– Realioje praktikoje verta derėtis?

– Tikrai vienareikšmiškai patariu derėtis, nes bankai daro nuolaidas.

– O kaip su nuosavybės registravimo mokesčiu?

– Registravimo mokestis – tai hipoteka ir Registrų centras. Registrų centro standartiškai yra 30 eurų, hipoteka – taip pat apie 100 eurų mokestis. Taip pat yra juridinio fakto įregistravimas – pas notarą dar 100 eurų. Tokie būtų mokesčiai.

– Tada taip ir sukasi tos sumos. Iš tikrųjų žmonės dažnai pasiima paskolą, pasiskaičiuoja, kiek kainuoja turtas, ir galvoja, kad tuo ir prasisuks. O tada, žiūrėk, dar tūkstantį reikia išsitraukti. Kai kam tai gali būti našta, ypač kai kalbame apie ekonominės klasės būstą, nes šiuo atveju skaičiuojame daugmaž būsto kainą – apie 150 tūkst. Teisingai? O būsto draudimas – kam jis pirkimo atveju reikalingas?

– Draudimo reikalauja bankas, kadangi jie skolina pinigus. Bankas reikalauja kasmet atsiųsti, kad draudimas galiojantis. Ir jis dedamas visam laikotarpiui paskolos metu – 20–30 metų.

– Kokios yra draudimo kainos, daugiau mažiau?

– Butas – apie 120 eurų per metus, jei standartiškai.

LNK stop kadras.

– O ar įmanoma, kad kažkurį iš šių mokesčių dengtų arba bent dalintųsi būsto pardavėjas? Ar tokios praktikos nėra – visa našta tenka pirkėjui?

– Pirkėjas visada gali derėtis su pardavėju dėl notaro išlaidų. Dažniausiai – iš dešimties aštuoniais atvejais – notarą apmoka lygiomis dalimis. Priklauso nuo pirkėjo derybinių įgūdžių.

– O jūsų praktikoje, susiduriant kasdien su klientais, nepasitaikė atvejų, kai dėl tokių išlaidų žmonės pasakytų: „Nebepatempiu, nebenoriu pirkti“?

– Per 16 metų darbo praktikos man taip nėra buvę. Mano kolegoms – taip pat. Lietuviai mėgsta turėti saugiklius, sukauptus pinigus, todėl taip nėra nutikę.

– Ar skiriasi pirkėjų poreikiai, kultūra ir pats pirkimo procesas skirtinguose miestuose? Ar labai panašiai?

– Vilniuje pirkėjai yra šiek tiek reiklesni. Jie labai aktyviai skaito sutartis, nepraleidžia punktų. Šiauliuose labiau pasitiki, eina į patikimumą. Kaune dar pamatysime, nes tik šiemet atidarėme. Visuose miestuose – skirtingi žmonės.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Jeigu susumuotume – ar tai keli šimtai, ar keli tūkstančiai papildomų, visiškai neišvengiamų išlaidų? Ar būna dar netikėtų?

– Skaičiuoju taip: jei būsto vertė – 150 tūkst., tai 1 proc. reikia turėti šioms išlaidoms, tai yra apie 1,5 tūkst. eurų.

– Vien tik šioms konkrečioms aptartoms išlaidoms?

– Taip. Tada žmogus ramus.

– Bet dar reikia turėti rezervą ir kitoms, netikėtoms išlaidoms?

– Čia jau kiekvieno žmogaus reikalas, bet tas 1 proc. turi būti rezerve prieš perkant turtą.