Pernai lapkritį banko analitikai manė, kad šalies ūkis 2026 metais augs 3 procentais.
„Citadele“ taip pat reikšmingai didina metinės infliacijos prognozę – iki 6 proc., kai pernai lapkritį prognozavo 3,4 proc.
„Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad nors BVP prognozė bloginama, tai tik nežymi korekcija – ekonominė aplinka kol kas išlieka stabili.
„Kol kas neskubame kirpti prognozių, (...) ekonomikos ciklo indikatoriai, kuriuos darome, ir kiti rodikliai, kuriuos sekame, iš esmės kol kas nieko blogo neparodo. Ekonomikos ciklas euro zonoje, Baltijos šalyse irgi yra pakankamai stabilus. Šiuo metu kažkokių sulėtėjimo ženklų versle nematome“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė A. Izgorodinas.
Banko analitikai mano, kad šalies ekonomika kils lėčiau, o infliacija – sparčiau dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose, kuriam tęsiantis pabrango energijos ištekliai, tačiau dalį neigiamo poveikio BVP augimui gali sušvelninti antros pensijų kaupimo pakopos reforma.
Anot A. Izgorodino, bankas prognozes atnaujino darydamas prielaidą, kad aukštos energijos išteklių kainos išsilaikys tris mėnesius.
Jo teigimu, joms išlikus aukštumose pusmetį BVP augimas sulėtėtų iki 2,3 proc., o infliacija augtų iki 8,6 proc., jei tai tęstųsi devynis mėnesius – atitinkamai 1,9 proc. ir 11,2 proc., vienerius metus – 1,6 proc. ir 13,8 procento.
„Lietuvai kritinė riba yra šeši mėnesiai. (...) Jeigu energetika liks brangi šešis mėnesius, turėsime perkamosios galios, nepavadinsiu, kritimo, bet jau de facto tokią kaip ir stagnaciją. Jeigu energetika liks brangi devynis ir dvylika mėnesių, (...) tai jau būtų pakankamai rimta perkamosios galios problema, kurią iš dalies kompensuos pensijų reforma. Bet tuomet prasidėtų rimtesnės problemos ir su ekonomikos ciklu, ir su perkamąja galia“, – aiškino analitikas.
„Citadele“ vertinimu, į ekonomiką įlieti gyventojų iš pensijų fondų atsiimti pinigai šiemet BVP augimą galėtų paskatinti apie 0,88 proc. punkto.
Bankas mano, kad iš fondų pasitrauks apie 35 proc. kaupiančiųjų, kurie vartojimui išleis papildomai 1,5 mlrd. eurų.
Infliacijos šuolis – su vėlavimu
Pasak A. Izgorodino, jei konfliktas Artimuosiuose Rytuose tęsis, o energetiniai ištekliai nepigs, bendra prekių ir paslaugų infliacija sparčiau pradės augti po maždaug keturių mėnesių, o maisto produktai, komunalinės paslaugos labiau brangs po pusmečio.
„Lietuvos infliacija į energetikos kainų augimą pasaulyje pradeda reaguoti su keturių mėnesių vėlavimu, maisto produktų – su šešių mėnesių vėlavimu, ne iš karto. Komunaliniai dalykai – tai yra būstas, vanduo, elektra – su šešių mėnesių vėlavimu. Kiti segmentai irgi reaguoja, bet su pakankamai ilgu vėlavimu“, – kalbėjo A. Izgorodinas.
„Nereikia baimintis, kad visos kainos pradės kilti iš karto, bet kadangi nematome greitos konflikto pabaigos, visgi manome, kad po keturių mėnesių pajusime dabartinio energetikos kainų augimo infliacijos šuolį“, – pridūrė analitikas.
Jo teigimu, remiantis „Citadele“ atliktos apklausos duomenimis, kainoms išaugus gyventojai pirmiausia mažintų nebūtinas išlaidas – elektronikos prekėms, sporto įrangai, internetiniams pirkiniams, žaislams ir žaidimams, taip pat ir maistui.
„Maisto mažmeninė prekyba Lietuvoje turi labai stiprų neigiamą ryšį su energetikos kainų augimu: kai pradeda augti energetikos kainos pasaulyje, labai tikėtina, jog Lietuvoje žmonės pradės karpyti išlaidas maistui“, – aiškino ekonomistas.
Kitąmet BVP augs 2,1 proc. (0,2 punkto mažiau nei prognozuota pernai lapkritį), o metinė infliacija sudarys 4,1 proc. (1,6 punkto daugiau), skaičiuoja „Citadele“.
Banko prognozėmis, darbo užmokestis 2027 metais augs 5,9 proc. (0,1 punkto lėčiau), o nedarbo lygis pasieks 6,7 proc. (tiek pat).
Naujausi komentarai