Per pirmąjį šių metų pusmetį bankrutavusios statusą įgijo 818 įmonių, arba 5 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Daugiausia bankrotų – didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje. Šios verslo šakos atstovai sudaro ketvirtadalį įmonių, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ analizė pagal Registrų centro duomenis.

„Prekybininkų dominavimas bankrutuojančių įmonių sąrašuose natūralus. Šiame sektoriuje veiklą vykdo kas ketvirta įmonė. Dauguma jų gana smulkios, neturinčios stipraus užnugario ar kapitalo. Susidūrusios su uždelstais mokėjimais įmonės patenka į savotišką grandinę. Dėl prasto likvidumo pradeda nemokėti ir savo tiekėjams, kitiems verslo partneriams. Tuomet dėl pablogėjusios kredito istorijos ribotomis tampa galimybės finansuoti apyvartinį kapitalą skolintomis lėšomis. Situacijos neišsisprendus iš esmės, anksčiau ar vėliau vienas iš kreditorių arba pats įmonės akcininkas kreipiasi dėl bankroto bylos iškėlimo“, - teigia Rasa Maskeliūnienė, kreditų biuro „Creditinfo“ vyriausioji kredito rizikos analitikė.

Per pirmąjį pusmetį bankrutuojančiomis taip pat tapo 122 paslaugų įmonės (2013 m. I pusm. - 147), 102 statybos (2013 m. I pusm. – 106), 93 – transporto (86), 86 – apdirbamosios gamybos (prieš metus - 89).

Taip pat bankrutavusios statusą įgijo 57 įmonės viešbučių ir restoranų restoranų sektoriuje (prieš metus - 47). 
Bankrutuojančios statusą birželį įgavo parketo grindų gamybos bendrovė “Volunta Parket”, kurios pajamos 2012 m. sudarė 13,6 mln. litų. Įmonė liko skolinga bankui už suteiktą kredito liniją, taip pat už lizingo, elektros, komunalines paslaugas. Bankrutuojančia tapo ir transporto priemonių pardavimobendrovė „Gimanita“, kurios pajamos 2012 m. siekė 11,6 mln. litų. Kreditų biuro duomenimis, įmonė lieka skolinga dviems bankams, už telekomunikacijų paslaugas.

Tarp didžiausių bankrotų birželį – ir prekybos degalais įmonė „Evas“, pernai turėjusi 4,2 mln. litų pajamų. Įmonė turi praldestų mokėjimų už draudimo, finansų, telekomunikacijų ir kitas paslaugas.

„Creditinfo“ atstovė primena, kad po bankroto dalis verslininkų iš naujo kuria verslą, o ar jis bus sėkmingas priklauso ir nuo to, ar sugebama pasimokyti iš praeities klaidų.

„Dabartinės priemonės leidžia „užsiprenumeruoti“ dominančių įmonių mokumo būklės pasikeitimus bei labai ankstyvu laikotarpiu identifikuoti įsipareigojimų nevykdymo ir bankroto rizikas. “, - pažymi R. Maskeliūnienė.

Vidutinis bankrutuojančios įmonės amžius (laikotarpis nuo įmonės įsteigimo iki bankroto bylos įsiteisėjimo) Lietuvoje siekia 9,7 metų.