SIŪLO PARDAVINĖTI PASENUSĮ MAISTĄ: KAI KURIE NEPIRKTŲ NET SU DIDELE NUOLAIDA

Dažniausiai parduotuvėse perpus pigiau parduodami produktai būna trumpo galiojimo. Čia galima rasti pieno, mėsos ar žuvies gaminių. Prekybininkai pastebi, kad nukainotą maistą, kurio galiojimas greitai baigsis, gyventojai perka dažnai. Tačiau ar žmonės pasiryžtų mokėti už ilgo galiojimo maistą jau pasibaigus jo galiojimui, pasakojama LNK reportaže.

„Gal ir pirkčiau“, – sakė parduotuvėje užkalbinta pirkėja.

„Taigi ilgai negenda. Ir šiaip daug žmonių prisiperka bei laiko namuose maisto atsargas po kelerius metus. Čia – jokių problemų. Tik tokie produktai, kurių galiojimo laikas pasibaigęs, turėtų kainuoti mažiau“, – porino kitas pašnekovas.

„Jeigu prieš porą dienų galiojimas baigėsi, kodėl gi nepirkus. Juk ne prieš metus jis baigėsi“, – svarstė kita moteris.

Tiesa, ne visi norėtų mokėti už pasibaigusio galiojimo maistą.

„Jeigu galiojimas baigėsi, reikia išmesti. Tokių maisto produktų nepirkčiau net su didele nuolaida“, – teigė kitas pašnekovas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Atšaukti draudimą prekybininkams parduoti maistą, kurio galiojimas baigiasi, siūlo Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Pardavinėti būtų leista ilgo galiojimo prekes, ant kurių gamintojai nurodę, iki kada suvartoti maisto produktą yra geriausia, tačiau jis nesugenda ir jau praėjusiam terminui.

„Mes norime leisti tas prekes, kurios yra žymimos „geriausias iki“, pardavinėti ilgiau.

 

„Mes norime leisti tas prekes, kurios yra žymimos „geriausias iki“, pardavinėti ilgiau. Kalbame ne apie tas, ant kurių rašoma „tinka vartoti iki“. Taip ir maisto mažiau išmestume, ir pigiau jo žmonės galės įsigyti“, – komentavo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Į šių prekių kategoriją įeina miltai, kruopos, aliejus, cukrus, duonos gaminiai, konservai ir kiti ilgai negendantys produktai.

Dalis prekybininkų tokiu siūlymu džiaugiasi.

„Tikrai manome, kad yra geras sprendimas. Turime tam argumentų. Pirma, tai yra suvienodinimas maisto, nes tokį mes atiduodavome „Maisto bankui“. Tai reiškia, kad mes jį galėdavome aukoti, tačiau negalėjome pardavinėti“, – teigė prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė.

Visgi jau nebegaliojančius produktus norėtų pardavinėti ne visi.

„Bet kokiu atveju egzistuoja apsinuodijimo pavojus. Vis tiek turėtų būti reglamentuojama, kiek  laiko dar galima pardavinėti produktus, kurių galiojimo terminas pasibaigęs. Arba geriau, kad gamintojai dėtų dvi datas, nes nesureglamentavus visko, iškyla daug pavojų“, – teigė prekybos tinklo „Norfa“ savininkas Dainius Dundulis.

Manau, gyventojai bijos pirkti pasibaigusio galiojimo termino produktus, nes žinau, kaip tie terminai nustatomi.

 

 

„Ne veltui yra išskirtos tarnybos, kurios tuo užsiima ir dabar. Taigi tvarka yra, ji bus ir tuo atveju“, – sakė A. Armonaitė.

Ministerija tikina, kad parduodant jau nebegaliojančius produktus, būtų kovojama su maisto švaistymu. O tai daryti esą būtina, nes per metus Lietuvoje iššvaistoma apie 400 tūkst. tonų maisto.

„Manau, gyventojai bijos pirkti pasibaigusio galiojimo termino produktus, nes žinau, kaip tie terminai nustatomi. Tinkami vartoti produktai būna tol, kol nekeičia savo savybių“, – sakė D. Dundulis.

„Reikės čia komunikacijos aiškinant, kad viskas gerai su tais produktais, kad juos galima vartoti“, –  svarstė V. Budrienė.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija tikina, kad šis siūlymas dar derinamas su atsakingomis institucijomis ir ministerijomis.