Didžiojoje Britanijoje kilo skandalas dėl pavėžėjimo paslaugas teikiančios įmonės „Uber“. Ant įmonės išduodamų čekių fiksuojamas 0 proc. PVM, juos išduoda Olandijoje registruota įmonė, kurioje, pasirodo, nedirba nė vienas žmogus.

Viena britų parlamento narė pareiškė, kad dalijimosi ekonomikos atstovas „Uber“ ir buvo sukurtas tam, kad slėptų mokesčius. Visgi, pasak ekonomisto Nerijaus Mačiulio, ši istorija greičiau yra išimtis ir nėra visiškai susijusi su dalinimosi ekonomika.

„Dalinimosi ekonomika įgalina nesumokėti kai kurių mokesčių, ypač jeigu tai yra tarpasmeniniai sandoriai ir du asmenys išvengia bent kokių tarpininkų. Vienas iš pagrindinių dalinimosi ekonomikos variklių – reguliavimo vengimas“, – aiškino „Swedbank“ vyr. ekonomistas.

Pasak jo, reguliavimo išvengimą mes matome ir Lietuvoje turėdami „Uber“ –vairuotojams nereikia licencijų, specialių ženklų ar padidintų draudimo įmokų, ko reikia taksi įmonėms.

Tam tikra prasme „Uber“ paslauga yra jau atgyvenusi, sakė ekonomistas. Jis pateikė mobiliosios programėlės pavyzdį, kuria besinaudojant galima susirasti vairuotoją ar keleivių, vystačių pakeliui. Ir pakeleiviai gali būti visi, kas tik turi programėlę.

N. Mačiulis prognozavo, kad dalijimosi ekonomika turėtų atsirasti visose srityse. „Jei jau dabar galime dalintis drabužiais, tai kuo negalime?“, – klausė jis.

„Iš tvaraus vystymosi pozicijų, dalijimosi ekonomika yra labai teigiamas reiškinys. Mes neeikvojame ribotų išteklių, neteršiame aplinkos ir gaminame tik tiek prekių, kiek jų reikia. Daugybė daiktų, kuriuos mes turime, įskaitant ir automobilius, neišnaudojami ir ilgą laiką jie naudojami neefektyviai“, – pabrėžė ekonomistas.

Tačiau ne viskas yra taip paprasta – dalinimosi ekonomikoje iškyla ir nemažai grėsmių.

Apie jas – pokalbyje laidoje „Laba diena, Lietuva“ .