Firminis stilius

Darbo aprangai – tūkstančiai litų

Darbo drabužiai – ne tik būtinoji asmeninės apsaugos priemonė dirbant nepalankiomis arba pavojingomis sveikatai ar gyvybei sąlygomis, bet ir bendrovės “vizitinė kortelė”, padedanti atskirti vienos ta pačia veikla besiverčiančios organizacijos darbuotojus, darbininkus nuo kitos. Vis dėlto prekybininkų patirtis rodo, kad darbdaviai linkę taupyti ir iš savo darbuotojų drabužių.

Pasirinkimas didelis

Uostamiestyje veikia nemažai Lietuvoje ir užsienyje pasiūtais darbo drabužiais ir kitomis apsaugos priemonėmis prekiaujančių parduotuvių. Dažniausiai jose galima rasti ne tik darbui lauke ar patalpose nepalankiomis ar aukštos higienos reikalaujančiomis sąlygomis, darbui su pavojingomis cheminėmis medžiagomis pritaikytų kombinezonų, lietpalčių, striukių, kelnių, prijuosčių, chalatų, kostiumų, pirštinių, specialios smūgiams, drėgmei, karščiui, slydimui atsparios avalynės, bet ir kitų asmeninės ir neasmeninės apsaugos priemonių: akinių, šalmų, kepuraičių, ausų kamštelių, respiratorių, kaukių, skydelių ir pan. Jas platina apie septyniolika uostamiesčio įmonių.

Prekės, be kurių neapsieitų nė vienas statybų, remonto, stogų dengimo, kelių, geležinkelio, laivų, chemijos, pardavimo, sandėliavimo, maisto ir kitose pramonės srityse dirbantis specialistas, paprastai skiriasi kokybe ir kainomis. Aukštos kokybės, griežtus techninio reglamento reikalavimus atitinkančios, specialiu CE ženklu pažymėtos asmeninės apsaugos priemonės kainuoja keliais ar keliasdešimčia litų brangiau už labai panašias, tačiau nesertifikuotas neasmeninės apsaugos priemones.

Nemažai bendrovių savo darbuotojams aprangą siuva pagal užsakymą. Teigiama, kad taip yra ir pigiau, ir patogiau – galima užsisakyti bet kokio modelio, dydžio, spalvos, firminiais logotipais papuoštą darbo drabužį.

Nustato pažeidimų

Rinkoje siūlomų darbo drabužių kokybę ir saugumą tikrina Valstybinė ne maisto produktų inspekcija. Klaipėdos skyriaus vyriausiosios valstybinės inspektorės Eugenijos Vaičekauskienės teigimu, asmeninės apsaugos priemonėms taikomi griežti reikalavimai – jos turi būti paženklintos CE ženklu ir turėti naudojimo instrukciją lietuvių kalba. CE ženklas rodo, kad gaminiai atitinka saugos reikalavimus, joms atliktos visos atitikties įvertinimo procedūros.

Inspektoriai tikrina, ar gamintojas teisėtai pažymėjo prekes CE atitikties ženklu – importuotojas ar gamintojo įgaliotas atstovas turi pateikti asmeninės apsaugos priemonių saugą patvirtinančius dokumentus.

“Patikrinimų metu nustatoma nemažai įvairių pažeidimų: gaminiai nežymėti CE ženklu, neišbandyti, nepateikiamos naudojimo instrukcijos, nenurodomas pavojus, nuo kurio vartotoją turi saugoti konkreti asmeninės apsaugos priemonė. Nustačius pažeidimų, gaminiais uždraudžiama prekiauti, kai kurie apskritai išimami iš rinkos,” – teigė E. Vaičekauskienė.

Už techninio reglamento pažeidimus realizuojant asmeninės apsaugos priemones, įmonių darbuotojams taikomos 150-400 litų, vadovams – 500-1000 litų nuobaudos. Pakartotinai užfiksavus pažeidimus, įmonės darbuotojams taikomos nuo 200 iki 1000, vadovams – nuo 1000 iki 2000 litų nuobaudos.

Siuva ir vienam

Komercinės firmos “Algrima” direktorius Rimantas Černius tikino, kad septyniasdešimt šios įmonės darbuotojų bet kokios bendrovės darbuotoją gali aprengti nuo galvos iki kojų. “Užsakovai ne visada žino, ko tiksliai nori, todėl, prieš užsakydami, dažnai pasikonsultuoja, kokia apranga geriausiai tiktų pardavėjui, statybininkui, kelių darbininkui, laivo mechanikui, suvirintojui ar pan. Siuvame pageidaujamo modelio, dydžio, spalvos kasdienius, sezoninius drabužius: kelnes, liemenes, kombinezonus, striukes ir kt. Juos puošiame firminiais logotipais, komplektuojame su galvos, rankų, kvėpavimo takų apsaugos priemonėmis, avalyne”, - pasakojo direktorius. Galima užsisakyti aprangą tiek vienam, tiek keliems ar keliasdešimčiai darbuotojų, tačiau teigiama, kad vieną žmogų aprengti yra sudėtingiau ir ilgiau, negu dešimt.

R. Černius nenurodė konkrečių gaminių kainų. “Darbo drabužių kaina priklauso nuo modelio sudėtingumo, detalių gausos – pardavėją aprengti kainuoja pigiau negu, pavyzdžiui, mechaniką, kuriam reikia šimto kišenių. Vis dėlto kai kurie darbdaviai linkę taupyti,” – aiškino “Algrimos” direktorius.

Kiek darbdavys turės sumokėti už pavaldinio kasdienę, sezoninę, apsauginę darbo aprangą, priklauso ir nuo audinio, iš kurio pasiūtas drabužis. Didžioji dalis audinių gaminama AB “Alytaus tekstilė”. Į klausimą, kodėl užsakytojai renkasi lietuviškus, o ne užsienietiškus audinius, kurie yra kiek pigesni, direktorius atsakė: “Esame patriotai ir gerbiame lietuvišką produkciją, kuri kokybe nė kiek nenusileidžia vakarietiškai”.

Lietuviški – brangesni

UAB “Sabelijos prekyba” Klaipėdos skyriaus vadovas Romualdas Paplauskas pritarė “Algrimos” direktoriui – lietuviška produkcija yra aukštos kokybės, tačiau dėl didelių kainų prieinama ne kiekvienam darbdaviui. Todėl dažniau renkamasi vidutinės kokybės Ispanijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Portugalijoje, Anglijoje, Lenkijoje ir kitose šalyse pagaminta produkcija. Pigios kiniškos prekės irgi paklausios, tačiau jos nėra tinkamos darbui kenksmingomis sąlygomis.

“Sabelijos prekybos” parduotuvėse galima įsigyti plataus profilio prekių: drabužių, avalynės, galvos, veido, akių, ausų, kvėpavimo takų apsaugos priemonių. Jeigu užsakovas tarp jų neranda norimos spalvos, dydžio, modelio, paskirties gaminio, užsakymas siunčiamas į Kaune įsikūrusią šio parduotuvių tinklo siuvyklą. Pageidaujant išsiuvinėjamas firminis bendrovės ženklas-logotipas. Užsakymas gali būti atliktas ir per dvi dienas, ir per dvi savaites, priklausomai nuo kliento pageidavimų, ir pristatomas į nurodytą vietą.

Asmeninės apsaugos prekių kainos svyruoja nuo kelių iki kelių šimtų litų. R. Paplausko teigimu, labiau apsimoka iš karto įsigyti ar užsisakyti brangesnę, bet kokybiškesnę prekę, kuri tarnaus kelis mėnesius, negu pigią, kurią teks keisti po savaitės. Anot jo, stambių organizacijų vadovai, nuolatiniai klientai dažniausiai netaupo iš darbuotojų ir darbininkų aprangos bei kitų būtinų priemonių ir užsako tik sertifikuotas, visus techninio reglamento reikalavimus ir Europos standartus atitinkančius gaminius. Atsitiktiniai klientai paprastai renkasi pigesnę produkciją.

Tariasi su dizaineriais

UAB “VP Market” prekybos tinklo atstovė ryšiams su visuomene Viktorija Jakubauskaitė teigė, kad kiekviena parduotuvių darbuotojų aprangos detalė, modelis, spalva kruopščiai apgalvojami pasitelkus į pagalbą dizainerius. “Mūsų darbuotojų darbinius drabužius siuva kelios Lietuvos įmonės. Modeliuojant ir siuvant rūbus, svarbiausia, kad jie būtų patogūs, iš kokybiškų medžiagų – juk žmogus juos dėvi visą dieną. Ne mažiau svarbu, kad jie būtų lengvai prižiūrimi, skalbiami, taip pat turi derėti prie parduotuvės interjero ir logotipo spalvų,” – aiškino V. Jakubauskaitė.

“VP Market” prekybos tinklo darbuotojų drabužiai skirtingų modelių: “Saulutės” pardavėjos rengiasi kitaip nei “Minima”, “Media” ir “Maxima” pardavėjos. Sandėlio darbininkai, valytojos taip pat turi specialią aprangą. Kiekvienas darbuotojas turi po porą drabužių komplektų – apranga yra sezoninė.

Skalbia patys

Statybos bendrovės “Ranga” vyresnioji dispečerė Zofija Šiuparienė dienraščiui teigė, kad visi darbininkai vilki firminiais mėlynos spalvos darbo drabužiais. Dalis jų siuvami vienoje Vilniaus įmonėje, kiti perkami parduotuvėse, su kuriomis pasirašytos sutartys. “Siūti drabužius pagal užsakymą yra patogiau, nes galima pasirinkti specifinį modelį. Pavyzdžiui, stogdengiams reikia trumpesnių švarkų ir kelnių su specialiais antsiuvais ant kelių, kad greitai neplyštų, nes jie dažniausiai dirba pritūpę,” – aiškino Z. Šiuparienė.

Dispečerės teigimu, brangiai darbuotojus aprengti kainuoja ką tik susikūrusioms įmonėms, nes jos viską pradeda nuo nulio. Seniai rinkoje įsitvirtinusios bendrovės tik atnaujina darbuotojų asmeninės apsaugos priemones.

“Rangos” darbininkai turi du darbo drabužių komplektus – vasarinį ir žieminį. Jiems taikomas galiojimo terminas: vasarinė apranga išduodama vieneriems metams, žieminė – trejiems. Žinoma, jeigu drabužiai, avalynė suplyšta, prakiūra greičiau, jie pakeičiami naujais.

Pasak Z. Šiuparienės, aprangos švara rūpinasi patys darbininkai. “Bandėme skalbti drabužius įmonės skalbykloje, tačiau jie kažkodėl labai susitraukdavo, tapdavo beveik netinkami dėvėti,” – sakė vyresnioji dispečerė.

Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vyresnioji darbo inspektorė darbo higienai Inga Grunskytė teigė, kad kai kurie darbdaviai nesirūpina ne tik savo darbuotojų kolektyvinės, bet ir asmeninės apsaugos priemonėmis. “Įvairių pažeidimų pasitaiko neretai. Darbdavys yra atsakingas ne tik už sertifikuotų priemonių išdavimą, bet ir už jų priežiūrą, švaros palaikymą, galiojimo terminą,” – aiškino specialistė.