Paskelbus ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės, Darbo kodekse siūloma reglamentuoti nuotolinį darbą ir prastovos skelbimo galimybę.

Tai numatančias Darbo kodekso pataisas įregistravo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Pagal siūlomą projektą, Vyriausybei paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, siekiant užtikrinti darbuotojų ir trečiųjų asmenų sveikatos apsaugą, darbdavys privalo darbuotojui, kurio sveikatos būklė kelia grėsmę kitų darbuotojų sveikatos saugumui, motyvuotu raštu pasiūlyti dirbti nuotoliniu būdu.

Darbdavio pasiūlyme darbuotojui dirbti nuotoliniu būdu turi būti nurodyta siūlymo dirbti nuotoliniu būdu priežastis, terminas ir teisinis pagrindas. Darbuotojas per 1 darbo dieną privalo raštu informuoti darbdavį apie sutikimą dirbti nuotoliniu būdu.

Kodekse taip pat siūloma numatyti, kad darbuotojui nesutikus dirbti nuotoliniu būdu ar nepateikus darbdaviui atsakymo į darbdavio pasiūlymą dirbti nuotoliniu būdu, darbdavys ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo termino darbuotojo atsakymui į darbdavio pasiūlymą pateikti dienos raštu nušalina darbuotoją nuo darbo, neleisdamas jam dirbti ir nemokėdamas darbo užmokesčio.

Darbdavio sprendime nušalinti darbuotoją nuo darbo turi būti nurodyta, kuriam laikui darbuotojas nušalinamas, nušalinimo priežastis ir teisinis pagrindas.

Darbo kodekse siūloma reglamentuoti ir prastovos skelbimą.

Jeigu Seimas pritartų, darbdavys darbuotojui ar darbuotojų grupei galėtų  skelbti prastovą kai „darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl objektyvių priežasčių ne dėl darbuotojo kaltės ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo“.

Taip būtų galima skelbti prastovą, jei „Vyriausybė paskelbia valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir, siekiant užtikrinti darbuotojo ir trečiųjų asmenų sveikatos apsaugą, darbuotojas dėl objektyvių priežasčių ne dėl jo kaltės neturi galimybės dirbti nuotoliniu būdu ir (ar) nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo.“

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas turi pastabų dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Seimo teisininkų nuomone, svarstytina, ar siekiant užtikrinti darbuotojų ir trečiųjų asmenų sveikatos apsaugą, neturėtų būti tikslinamos kitos Darbo kodekso nuostatos, kuriose numatyta pareiga paskelbus prastovą (visais atvejais) darbuotojui atvykti į darbovietę.

Seimo Teisės departamentas įžvelgia ir galimų praktinių kodekso taikymo problemų.

„Pažymėtina, kad net ir esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai, faktas, jog darbuotojo sveikatos būklė kelia grėsmę kitų darbuotojų sveikatos saugumui, turės būti patvirtintas sveikatos priežiūros specialistų. Be to, svarstytina, ar imperatyvių nuostatų įtvirtinimas dėl darbuotojo nušalinimo ir darbo užmokesčio jam nemokėjimo tik dėl to, kad jis nepareiškia sutikimo dirbti nuotoliniu būdu, nenumatant išimčių, yra proporcinga priemonė“,- sakoma Teisės departamento išvadoje, kurią pasirašo departamento  direktorius Andrius Kabišaitis.

Siūloma, kad Darbo kodekso pataisos, dėl kurių dar turės balsuoti Seimas, įsigaliotų šių metų balandžio 1 d.

Atsižvelgiant į tai, kad dėl naujojo koronaviruso plitimo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje, Seimo teisininkai mano, kad kodekso pataisos galėtų įsigalioti nuo jų paskelbimo.