Nenori keistis?
Svarbiausiu pasaulinio verslo ir finansų naujienų šaltiniu laikomas JAV leidinys „The Wall Street Journal“ (WJS) rašo, kad tarptautinės konsultacijų milžinės „Accenture“ generalinė direktorė Julie Sweet neseniai paskelbė nemalonių naujienų: įmonė atleidžia darbuotojus, kurie neįsisavina DI naudojimo darbe.
Įmonė teigia išmokiusi apie 70 proc. iš maždaug 779 tūkst. savo darbuotojų generatyvinio DI pagrindų. Ši technologija leidžia kurti įvairaus tipo turinį, įskaitant tekstą, vaizdus, garso įrašus ir sintetinius duomenis. Tačiau tiems, kuriems toks perkvalifikavimas neįkandamas, bent jau „Accenture“ kompanijoje bus parodytos durys.
Tai nėra tik vienos įmonės politika. Pastaraisiais metais JAV korporacijose dirbantys eiliniai darbuotojai vis labiau nerimavo, kad juos pakeis DI. Dabar vyksta kai kas kita: DI gali kainuoti darbuotojams jų pačių darbo vietas, jei tik jų vadovai mano, kad jie nepakankamai greitai prisitaiko prie technologijų.
Nuo profesinių paslaugų įmonių iki technologijų bendrovių – darbdaviai primygtinai ragina savo darbuotojus mokytis generatyvinio DI ir integruoti į savo veiklą tokias programas kaip „ChatGPT“, „Gemini“ ar konkrečiai įmonei pritaikytus ir skirtus įrankius.
Tokios JAV milžinės kaip „Amazon.com“, „Target“ ar „IBM“ skelbia apie atleidimus arba tam tikrų pareigybių panaikinimą ir neslepia, kad DI šiems sprendimas turi tiesioginės įtakos.
WJS dalijasi neseniai atliktos „Gallup“ apklausos rezultatais. Ji parodė, kad daugiau nei 40 proc. JAV darbuotojų, kurie nenaudoja DI, teigia, jog pagrindinė to priežastis yra ta, kad jie netiki, jog šis instrumentas gali padėti jų profesinėje veikloje. Mažesnė dalis – 11 proc. apklaustųjų – teigė, kad pagrindinė to priežastis buvo jų nenoras keisti savo darbo metodų. Nors DI naudojimas per pastaruosius metus išaugo, dirbantys amerikiečiai maždaug tris kartus dažniau teigia, kad yra visiškai nepasiruošę DI, palyginti su tais, kurie mano, kad yra puikiai pasirengę DI evoliucijai, parodė ta pati „Gallup“ apklausa.
Neapibrėžtumas ir paradoksai
Globalios personalo sprendimų bendrovės „Manpower“ Lietuvos padalinio klientų partneris Denis Tarasenkovas teigia, kad pastaraisiais metais ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje matomas aiškus DI įgūdžių poreikio augimas. „Manpower Lithuania“ praktikoje pastebima, kad tiek Lietuvos, tiek JAV rinkoje DI gebėjimai tampa reikšmingu konkurenciniu pranašumu. „Darbuotojai, kurie supranta DI įrankių logiką ir moka juos pritaikyti kasdieniame darbe, yra paklausesni, turi platesnes karjeros galimybes, dažnai gali tikėtis geresnių darbo sąlygų ir atlygio dėl dažnai išaugančio jų darbo efektyvumo“, – sako D. Tarasenkovas.
„Darbdavių lūkesčiai žvelgiant į dirbtinį intelektą taip pat auga, o lankstumas ir gebėjimas greitai perprasti naujas technologijas tampa esminiais kriterijais. Tai vis dažniau pastebime IT, verslo operacijų ir duomenų analitikos srityse. Dėl to vis daugiau įmonių investuoja į darbuotojų mokymus ir kompetencijų kėlimą – ne tik tam, kad neprarastų konkurencingumo, bet ir kad užtikrintų darbuotojų produktyvumą ilgalaikėje perspektyvoje“, – pasakoja jis.
DI tapo įprastu darbo įrankiu, tačiau jei vieną dieną jis ilgesniam laikui užlūžtų, pranašumą turėtų tie, kurie vis dar geba dirbti savo galva.
Visgi, darbuotojų požiūris į DI Lietuvoje nėra vienodas. Jaunesni specialistai ir technologijų sektoriaus darbuotojai DI priima greičiausiai ir aktyviausiai integruoja į kasdienę veiklą. Kitose srityse šis procesas vyksta lėčiau, nors susidomėjimas akivaizdžiai auga, sako D. Tarasenkovas.
„Žvelgiant į 2025 m. tendencijas, galima teigti, kad DI tapo vienu iš skatinančių veiksnių platesniems darbo rinkos pokyčiams: didesnis dėmesys skiriamas skaitmeninėms kompetencijoms, darbuotojų gerovei, lankstumui ir nuolatiniam kvalifikacijos kėlimui“, – atkreipia dėmesį jis.
Vis dėlto yra ir kita medalio pusė. „Šiandien darbdaviai teigia norintys, kad darbuotojai mokėtų naudotis DI, tačiau nėra vieningo supratimo, ką tai iš tikrųjų reiškia. Organizacijoms dar reikia apsibrėžti, kokio lygio DI kompetencijas jos iš tiesų vertina – ar kalbame apie bazinį funkcinį raštingumą, ar gebėjimą kurti ir tobulinti procesus, kuriuose DI tampa ne tik pagalbininku, bet ir strateginiu sprendimų priėmimo įrankiu“, – pabrėžia ekspertas.
„Be to, kyla klausimas, ar ateityje neatsiras paradoksas: šiandien darbdaviai aktyviai ieško žmonių, gebančių dirbti su DI, o rytoj gali pradėti riboti jo naudojimą. Vis dažniau matome situacijų, kai darbuotojai per daug aklai pasikliauja DI, nesivargina perskaityti sugeneruoto turinio arba nebeatlieka bazinės kritinės analizės. Darbdaviams tai kelia nerimo ir realų efektyvumo iššūkį – DI tampa atrama, bet kartu ir rizika susilpninti darbuotojų mąstymo įgūdžius“, – pastebi jis.
„Galiausiai turime suvokti ir vieną praktinį aspektą: DI tapo įprastu darbo įrankiu, tačiau jei vieną dieną jis ilgesniam laikui užlūžtų, pranašumą turėtų tie, kurie vis dar geba dirbti savo galva. DI gali stiprinti mūsų galimybes, bet jis nepakeičia žmogaus atsakomybės mąstyti“, – įsitikinęs D. Tarasenkov.
Vadovai vertina aktyviausius
Darbo rinkos tyrimus atliekančios „Baltic Figure Advisory“ valdybos narys ir vadovaujantis konsultantas Povilas Blusius sutinka, kad darbuotojų nerimas dėl DI iš dalies yra pagrįstas, tačiau problema iš tiesų yra ta, kad kol kas didžioji dalis organizacijų net nėra aiškiai išsityrusios ir nusimačiusios sričių, funkcijų ar atsakomybių, kurias DI galėtų efektyvinti. Be to, pasak P. Blusiaus, realybėje dažniausiai neįmanoma visiškai pakeisti darbuotojo DI sprendimu: „DI pritaikymas organizacijos ir pareigybės kontekstui reikalauja daug pastangų, pasitaiko klaidų, sudėtingiau sekasi adresuoti nestandartines situacijas ir atliepti daugeliui pareigybių reikalingą bendradarbystę ir komunikaciją.“
„Saugesnis ir efektyvesnis būdas yra perduoti dalį atsakomybių, kurios yra pasikartojančios, gerai apibrėžtos ir gali būti patikrintos žmogaus. Todėl visiems, bet ypač nerimaujantiems darbuotojams, naudinga ieškoti galimybių susipažinti ir išmokti pritaikyti DI įrankius savo veikloje, ne tik dėl to, kad išlaikytumėte savo darbo vietą, bet ir dėl to, kad tai taps vis svarbesniu universaliu privalumu darbinantis. Na, o tolesnėje ateityje DI įrankių naudojimas greičiausiai taps kompiuterinio raštingumo dalimi“, – prognozuoja P. Blusius.
„Gera žinia, kad išmokti pritaikyti DI dažnai gana nesudėtinga. Tai galima padaryti ir savarankiškai iš didžiulės apimties nemokamai prieinamos informacijos, ir pasitelkiant įvairias mokymo programas ar kursus, – sako jis. – Kursams darbuotojai dažniausiai gali naudoti organizacijos skiriamą mokymų biudžetą, ypač jei darbuotojas pagrindžia, kad naujos žinios gali padėti įžvelgti darbo efektyvinimo galimybių.“
P. Blusius atkreipia dėmesį ir į dabartines rinkos sąlygas: darbuotojų trūkumo problemą, gana aukštą kaitą ir beveik neaugantį našumą. Eksperto teigimu, šiandien protingas darbdavys ar vadovas vertina ir atlygina darbuotojų iniciatyvumą, norą tobulėti ir ieškoti procesų gerinimo galimybių.
Kyla klausimas, ar ateityje neatsiras paradoksas: šiandien darbdaviai aktyviai ieško žmonių, gebančių dirbti su DI, o rytoj gali pradėti riboti jo naudojimą.
„Kadangi pagrindinė mūsų darbo dalis yra vertinti pareigybes, ir tai apima daugiau nei 300 tūkst. darbuotojų, aiškiai matome, kaip vadovai akcentuoja aktyviausius komandų narius, ir kokią vertę įžvelgia, kai darbuotojai domisi ir atlieka procesų efektyvinimą. Tai turbūt yra vienas iš didžiausią vertę sukuriančių veiksnių, ypač žemesnio lygio pozicijose“, – pasakoja „Baltic Figure Advisory” valdybos narys.
„DI patogiausiai pritaikomas klientų aptarnavimo, dokumentų valdymo, rinkodaros, programavimo ir testavimo srityse, bet dalį procesų efektyvinti su DI galima beveik visose srityse – ar tai būtų sandėliavimas, apskaita, ar teisė ir architektūra“, – akcentuoja jis.
Kas toliau?
P. Blusius atkreipia dėmesį, kad darbo rinkos perspektyvos nėra pačios geriausios, kadangi gimstamumo rodikliai yra prasti, vadinasi, darbuotojų trūkumo problemos veikiausiai nebus lengvai išspręstos.
„Galbūt tokiomis aplinkybėmis ir turime dėti didesnių pastangų į darbo efektyvinimą, įskaitant ir DI pritaikymą“, – sako jis.
Atsiribodamas nuo DI perspektyvų, P. Blusius išskiria ir kitas galimas darbo rinkos tendencijas kitais metais: „Šiemet atlyginimų augimo tempas lėtesnis nei pernai, tolesnis lėtėjimas numatomas ir kitais metais, nepaisant eilinio spartaus minimalios mėnesinės algos didinimo.“
„Tai nėra bloga tendencija, kadangi Lietuvoje bendras atlyginimų augimas 2008–2020 m. periodu buvo antras pagal dydi visoje ES, – atkreipia dėmesį ekspertas. – Spartus augimas negali tęstis be priežasties, kitaip visi pajusime neigiamų padarinių. Paprastai tariant – reikalingas balansas.“
Naujausi komentarai