Peršalimų ir gripo sezonas pamažu įsibėgėja. Ką daryti, kai simptomai dar vos jaučiami, bet silpnumas jau yra – skubėti pas gydytoją ar likti namuose?
„Jauti, kad sloga kabinasi, dvi dienas išsiguli, o jei trečią dieną dar sergi – imi biuletenį ir normaliai sergi“, – teigė vilnietis.
Toks pasitikėjimas darbuotojais ir leidimas neateiti į darbą kai kuriose įmonėse jau galioja. Tiesa, bendra tvarka išlieka tokia pati – jei žmogus dirbti negali, tuomet reikalingas nedarbingumo pažymėjimas.
„Į gydytoją reikia kreiptis pirmą dieną, kai pajaučia ligos simptomus. Rugsėjį nedarbingumo pažymėjimų buvo 210 tūkst. Tikėtina, kad spalį bus dar daugiau“, – sakė „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Anot šeimos gydytojų, pirmasis paciento skambutis į polikliniką dažnai būna būtent dėl lengvų simptomų.
„Pacientas sako, kad jam viskas gerai, sloguoja, peršti gerklę. Mes privalome priimti šiandien, nes tokios taisyklės“, – aiškino Šeimos gydytojų profesinės sąjungos vadovė Alma Astafjeva.
Buvusi sveikatos apsaugos ministrė siūlo įvesti tvarką, pagal kurią sunegalavęs darbuotojas porą dienų į darbą galėtų neiti ir be nedarbingumo pažymėjimo.
„Prašymas yra, kad darbdavys nuspręstų, ar yra reikalingas šeimos gydytojo nedarbingumas, ar ne“, – kalbėjo M. Jakubauskienė.
Tokiu atveju darbdavys turėtų pasitikėti darbuotojo žodžiu.
Vis dėlto ši mintis Lietuvoje nėra nauja. Tokią tvarką jau buvo mėginta įvesti, tačiau nepavyko.
„Pirmu etapu buvo pasipriešinimas iš darbdavių“, – sakė M. Jakubauskienė.
Darbdaviai svarsto, ar neatsirastų norinčių tokiu būdu prasiilginti savaitgalius ar atostogas.
„Darbdaviai išreiškė nuogąstavimą, kad didelė dalis darbuotojų po švenčių neateitų į darbą“, – neslėpė Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Maldutytė.
Teigiama, kad reikėtų diskutuoti ir apie tai, kiek kartų žmogus tokiomis dienomis galėtų pasinaudoti bei kokios papildomos rizikos galėtų kilti.
„Tas grėsmes mes girdime. Tikriausiai tai susiję su paslaugų sektoriais, kur yra jautru, kad darbuotojas neateitų“, – tikino M. Jakubauskienė.
Lietuva su tokia tvarka nebūtų pirmoji. Savarankiškai sirgti kelias dienas galima, pavyzdžiui, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Vis dėlto dabar svarstoma, kad tokia sistema nebūtų visuotinė ir privaloma.
„Modelis būtų kaip savanoriškas, galėtumėme pradėti nuo pilotinio projekto“, – teigė M. Jakubauskienė.
Medikai tokią tvarką palaikytų. Jų teigimu, sumažėtų pertekliniai apsilankymai ir administracinė našta, o gydytojams liktų daugiau laiko tiems pacientams, kuriems pagalbos reikia labiau.
„Tai tvarkyti reikia, nes pacientui reikia skambinti, ateiti, o jis vietoj to gulėtų. Lygiai taip ir gydytojui, kuris nežino, kiek bus ekstrinių atvejų“, – kalbėjo A. Astafjeva.
Darbdaviai turi ir savo siūlymų. Svarstoma, kad pradėti būtų galima ne nuo visų darbuotojų, o, pavyzdžiui, nuo tų, kurie augina vaikus esą mažyliai serga dažniausiai.
Naujausi komentarai