Aplinkos ministerija ir Aplinkos projektų valdymo agentūra organizavo konferenciją „Renovacijos aktualijos“.

Birželio 22 d. įvykusi konferencija buvo proga pasidžiaugti pasiektais rezultatais, aptarti iškilusius sunkumus ir apžvelgti, kokie galėtų būti tolesni daugiabučių atnaujinimo tikslai. Verta paminėti, kad ypač daug dėmesio buvo skiriama atsinaujinančiosios energijos ir jos taikymo gyvenamiesiems daugiabučiams modernizuoti temai.

Renginio metu apžvelgiant atsinaujinančiosios energijos klausimą, buvo teigiama, kad saulės ir vėjo elektrinių savikaina tampa vis mažesnė. Martynas Nagevičius, Lietuvos atsinaujinančiųjų išteklių energetikos konfederacijos prezidentas sakė, tam įtakos turi keli veiksniai – vienas jų yra tarpusavyje konkuruojančios įmonės, gaminančios atsinaujinančiosios energijos technologijas.

„Įmonės samdo labai daug inžinierių, kūrybingų žmonių, kurių dėka stengiasi savo įrangą padaryti pigesnę ir tokią pačią efektyvią. Pavyzdžiui, elektrinės dabar aukštesnės, nei buvo prieš penkerius metus. Anksčiau ant vieno elektrinės bokšto būdavo 2–3 MW elektros generatorius, o dabar ant vieno tokio bokšto atsiranda 6–7“, – pasakojo pranešėjas.

Dėl šių tobulėjimų, jau prieš kelerius metus sumažėjo saulės ir vėjo elektrinių parkų savikaina iki mažesnės nei rinkos kainos. Tai nulėmė, kad elektrą gaminti vėjo ar saulės elektrinėse tapo pigiau nei konvencinėse elektrinėse, naudojančiose anglis ar dujas.

Didžiąją dalį elektros energijos importuojame iš užsienio

Konferencijos metu aptartas ir dar vienas svarbus aspektas – atsinaujinančiosios energijos vystymas Lietuvoje. M. Nagevičius pasakoja, kad elektros energijos poreikis šalyje sparčiai auga. Dabar energijos, kurią išnaudojame, kiekis siekia 12 TWh per metus. Verta atkreipti dėmesį, kad didžiąją dalį šios energijos importuojame iš užsienio, o pagaminama žalioji energija sudaro tik 2,5 TWh, t. y. 21 proc. bendro suvartojimo. Tačiau gera žinia, kad situacija po truputį pradeda keistis.

Pranešėjo teigimu, Vyriausybės planas ateityje vystyti atsinaujinančiąją energiją – itin ambicingas. Pavykus jį realizuoti, Lietuvoje turėtų būti gaminama apie 24 TWh elektros energijos, o turint omenyje tai, kad 2030 m. mūsų elektros vartojimas galimai bus padidėjęs iki 18 TWh, maždaug nuo 2028 m. Lietuvos metinė elektros energijos gamyba turėtų viršyti metinį suvartojimą.

Europos mastu Lietuvoje yra unikalių galimybių

Atsinaujinančiosios energijos gamybos Lietuvoje plėtra taip pat buvo viena iš konferencijos aktualijų. Siekiant užtikrinti plėtrą, svarbu skatinti ir privačių gyventojų elektrinių naudojimą, taigi bent jau pradiniame etape reikėtų sudaryti tinkamas sąlygas atnaujinti šildymo sistemas.

„Lietuvoje jau veikia gaminančiųjų vartotojų sistema – tai galimybė gaminti elektrą dieną, o ją panaudoti vakare, arba gaminti vasarą, o panaudoti žiemą. Europos mastu Lietuvoje yra dar ir kitų unikalių galimybių – įsigyti dalį kitoje vietoje stovinčios elektrinės ir jos energiją naudoti savo reikmėms. Taip pat verta paminėti, kad Lietuvoje, skirtingai nei kitose valstybėse, galima turėti, kiek nori galios, o tai  nemaža parama gyventojams“, – konferencijos metu sakė Lietuvos saulės energetikos asociacijos patarėjas Vitas Mačiulis.

Varnių daugiabutis tapo pavyzdžiu kitiems

V. Mačiulis pažymi, kad saulės energiją būtų vertinga panaudoti ne tik elektrai gaminti, bet ir šilumai. Pavykus įgyvendinti gaminančių vartotojų sistemą, iškart kilo mintis, kad ją panaudoti reikėtų ir šilumai gaminti, juo labiau kad atsiranda vis modernesnių šilumos siurblių.

Varniuose, S. Daukanto g. 19C, renovuotame daugiabutyje, buvo panaudota būtent tokia sistema. Šio daugiabučio projektas buvo vystomas pagal 2020 m. klimato kaitos priemonę. Name įrengus saulės energijos technologijas, šilumos siurblius ir saugyklas buvo maksimaliai sumažintos sąskaitos už šildymą ir elektrą ir pastatas tapo pavyzdžiu ateities projektams.