Degalų kainoms šokinėjant, vairuotojai, žinoma, norėtų jų mažesnių.

„Reikia geresnių kainų, reiktų mažinti akcizus, bet turbūt nėra kitaip, kaip“, – teigė pašnekovas.

„Geriau, kad mažiau“, – sakė pašnekovas.

Tačiau degalinės to pažadėti negali. Pasak jų atstovų – dyzelino akcizas šiemet paaugo beveik 27 proc., tad jis Lietuvoje brangiausias visame regione. Vyksta degalų turizmas – bakus verslas ir žmonės prisipila Lenkijoje. Lietuva neapsaugo nei savo verslo, nei kelių, nei gamtos.

„Tas CO2 vis tiek yra Lietuvoje, nes jie užsipila Lenkijoje, sumoka ten visus mokesčius, o teršia gamtą ir važiuoja mūsų keliais Lietuvoje, palikę visus pinigus kaimyninėse šalyse“, – kalbėjo „Circle K“ degalinių tinklo vadovas Baltijos šalyse Skirmantas Mačiukas.

LNK stop kadras.

Netoli pasienio esančių degalinių pardavimai nukritę 50 proc. Tačiau kenčia ne tik degalinės, bet ir kiti Lietuvos verslai.

„Nebenuperkama to dyzelio, kuriame yra lietuviškas biodegalas, pagamintas iš rapso ar panaudoto aliejaus, o tas dyzelis nuperkamas Lenkijoje su Lenkijoje užaugintu rapsu“, – šnekėjo Atsinaujinančių degalų asociacijos viceprezidentas Jurgis Polujanskas.

Valdžia atkerta, kad nors per pirmus keturis šių metų mėnesius dyzelino Lietuvoje nupirkta kur kas mažiau, bet mokesčių už jį surinkta šiek tiek daugiau.

„Akcizų net ir iš dyzelino surenkame daugiau negu 2024-aisiais, išskyrus sausio mėnesį. Situacija nėra, kad degtų raudona lemputė“, – nurodė finansų viceministras Kristupas Vaitiekūnas.

Vis dėlto ekonomistai atkreipia dėmesį, kad nors surenkama daugiau įplaukų iš akcizų, mažėjant degalų pardavimams, surenkama mažiau pridėtinės vertės mokesčio.

„Ta bendra suma vis vien yra pliuse, bet jei projektuojame į ateitį 18 proc. smukimą, tai metus pabaigsime su 20 milijonų minusu“, – pabrėžė ekonomistas Algirdas Bartkus.

Numatyta, kad akcizai degalams didėtų artimiausius dvejus metus. Verslas siūlo tą stabdyti, o komerciniam transportui grąžinti akcizo skirtumą tarp kaimyninių šalių, kad Lietuvoje apsimokėtų pilti degalus.

„Tokiu atveju padarai, kad degalų kaina Lietuvoje yra tokia pat kaip, pavyzdžiui, Lenkijoje, bet jie pilasi Lietuvoje ir moka visus mokesčius Lietuvoje. Kalba eina apie 100 su virš milijonų per metus papildomų mokesčių“, – tvirtino „Circle K“ degalinių tinklo vadovas Baltijos šalyse.

LNK stop kadras.

Finansų ministerija su sprendimais žada neskubėti. Juos darys vasaros pabaigoje, rudenį.

„Pasidarysime analizę, tai ir matysime, koks sprendimas racionaliausias, bet tikrai sprendimas bus padarytas remiantis analize, o ne emocija ar manipuliatyviai pateikiamais skaičiais – tikrai bus viskas įvertinta“, – nurodė finansų viceministras.

Ekonomistai klausia valdžios, kodėl apskritai negalima padaryti degalų pigesnių nei Lenkijoje. Bent simboliškai.

„Taip, kad galutinė kuro kaina Lietuvoje būtų vienu centu mažesnė negu kad Lenkijoje. Jeigu mes išeiname į tą vienu centu mažesnę negu kad Lenkijoje – pilama bus čia, komercinis transportas pils čia, nes per tą vieną centą gaunasi labai didelė ekonomija“, – kalbėjo A. Bartkus.

„Abejoju, kad Lenkija derintų prie mūsų savo akcizų politiką. Šalis, kur 40 mln., pas mus nėra 3 mln. Turbūt kiekiai parduodami atsispindi labai panašiai“, – pabrėžė finansų viceministras.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Verslas primena valdžiai traktorių žygį į sostinę, kai dėl mokesčių teko nusileisti, tas buvo padaryta labai greitai.

„Vienas iš jų reikalavimų buvo suskystintų naftos dujų akcizai – tie akcizai buvo atšaukti praktiškai per dvi savaites, o čia visi pritaria, kad galimai neteisingas akcizas priimtas, bet apie atšaukimus šnekama rudenį. Po rudens ateis nauji metai“, – nurodė prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis.

Žmonės iš valdžios nieko daugiau ir nesitiki.

„Valdžia ką norės, tą ir padarys, o mes pilsimės už bet kokius pinigus, nes važiuot tai reikia, o kai šeimoje dvi mašinos – tai brangiai gaunasi“, – sakė pašnekovas.

Akcizas benzinui ir dyzelinui buvo padidintas pernai. Vidutiniškai litras brango 6 centais.