– Ar nėra taip, kad Europos Sąjungai, taip pat ir Lietuvai, ši energetikos krizė gali smogti kur kas skaudžiau nei Jungtinėms Amerikos Valstijoms?
– Scenarijų yra įvairių, o įtampos rinkoje tikrai nemažai. Egzistuoja ir neigiami, radikalūs scenarijai. Kita vertus, kalbant apie šią vasarą, dėl dyzelino ar aviacinio kuro tiekimo nerimauti tikrai nereikia. Mūsų regione situacija yra pakankamai stabili. Taip pat vyksta tam tikras rinkų persiskirstymas. Pavyzdžiui, Europos Sąjunga atvėrė daugiau galimybių importuoti aviacinį kurą iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Taigi krizė dar nesibaigė, neapibrėžtumas išlieka, tačiau mūsų regione labai nuogąstauti nereikėtų.
– Vairuotojai ir toliau stebi degalinių švieslentes, o kainos išlieka didelės. Ar Europos Sąjunga galėtų imtis papildomų veiksmų, pavyzdžiui, leisti šalims mažinti akcizus žemiau minimalios ribos?
– Situacija iš tiesų išlieka įtempta. Tiekimo saugumas užtikrinamas, deficito neturėtų būti, tačiau kainų lygis vis dar aukštas. Europos Komisijos pozicija yra tokia, kad valstybės narės turėtų kuo labiau koordinuoti savo veiksmus ir vengti vienašališkų sprendimų, nes tai gali sukelti rinkos disbalansą.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ir visi tada važiuoja degalų piltis į Lenkiją?
– Tai vienas iš pavyzdžių. Lietuvoje jau taikomi tam tikri instrumentai, tarp jų ir akcizo mažinimas. Tačiau Europos Sąjunga šiuo metu nesiūlo bendro mechanizmo ar specialaus biudžeto degalų kainoms kompensuoti. Todėl šie sprendimai lieka pačių valstybių narių atsakomybėje. Stebuklingų receptų šiandien nėra, tačiau rinkos situacija stebima nuolat. Kol kas matome gana stabilias naftos kainų tendencijas.
– Kai prasidėjo krizė, degalinės ragino žiūrėti ne į jas, o į „Orlen Lietuva“. Ar Vyriausybė kalbėjosi su įmone apie degalų kainas ir galimus viršpelnius?
– Taip, tokie susitikimai vyko. Buvo aptarta rinkos situacija Lietuvoje, Lenkijoje ir kaimyninėse valstybėse. Kalbant apie viršpelnius, tokia priemonė galėtų būti taikoma, tačiau reikia suprasti, kad esame bendroje rinkoje su Lenkija. Jei Lenkija įvestų viršpelnių ribojimą, matytume galimybę tokią priemonę taikyti ir Lietuvoje. Šiuo metu susidariusi paradoksali situacija – naftos perdirbimo įmonės dėl išaugusių kainų rinkoje uždirba daugiau nei anksčiau. Tačiau bet kokie sprendimai turi būti subalansuoti, nes vienašališki veiksmai gali sukelti degalų ar dyzelino deficitą rinkoje.
– Ne tik degalai, bet ir dujos bei elektra kelia nerimą. VERT perspėjo, kad nuo liepos gali augti kainos. Ar kainas galėtų kelti ir nepriklausomi elektros tiekėjai?
– Pirmiausia svarbu pabrėžti, kad nuo liepos pirmos dienos valstybės reguliuojama elektros kainos dalis nesikeis. Tai reiškia, kad vartotojams, turintiems fiksuotos kainos sutartis su nepriklausomais tiekėjais, kainos nesikeis. Kalbant apie visuomeninį tiekimą, kaina turėtų didėti simboliškai – maždaug dviem centais. Tai paliestų apie 130 tūkstančių vartotojų. Tačiau kartu pateikėme įstatymo pakeitimus, pagal kuriuos maždaug 300 tūkstančių gyventojų kaina galėtų sumažėti apie 80 centų.
– Artėja ir naujas šildymo sezonas. Gyventojai jau dabar baiminasi, kad jis gali būti labai brangus. Ko tikitės jūs?
– Dėl to raginame šilumos tiekėjus kuo daugiau biokuro įsigyti jau dabar, vasaros laikotarpiu, ir užsitikrinti palankesnes kainas žiemai. Taip pat ieškome sprendimų dėl galimo agreguoto dujų pirkimo, kad prireikus šilumos tiekimo įmonės galėtų pasinaudoti geresnėmis kainomis.
Naujausi komentarai