Kaip BNS sakė vienas pataisų iniciatorių, Seimo Biudžeto ir finansų komitete dirbantis Mindaugas Lingė, problema ypač išryškėjo Valstybinei mokesčių inspekcija (VMI) pripažinus, kad „Nemuno aušros“ frakcijos narys Robertas Puchovičius nesumokėjo mokesčių pardavinėdamas brangius kotedžus.

M. Lingės ir buvusios finansų ministrės Gintarės Skaistės parengta GPM įstatymo pataisa siūloma, kad nutarus parduoti būstą, jeigu ten deklaruota gyvenamoji vieta, bet neišgyventa dvejų metų, lengvata būtų taikoma tik pirminio jo įsigijimo vertei.

Pavyzdžiui, jei pastatas A yra nuperkamas ar pastatomas už 100 tūkst. eurų ir nepraėjus dvejiems metams parduodamas už 130 tūkst. eurų bei perkamas naujas pastatas B, lengvata už A pardavimą būtų taikoma tik jo įsigijimo vertei – 100 tūkst. eurų.

Kai jau tampa verslu, pragyvenimo būdu, tai neatitinka pirminės lengvatos idėjos.

Pataisų iniciatoriai sako, kad tokiu atveju NT vystytojai neteks motyvacijos fiktyviai deklaruoti gyvenamąją vietą, nes būtų apmokestinamas būtent komercinės veiklos pelnas: skirtumas tarp įsigijimo ir pardavimo.

Pasak M. Lingės, norima, kad ši lengvata „visiškai nebūtų diskredituota“.

„Kai jau tampa verslu, pragyvenimo būdu, tai neatitinka pirminės lengvatos idėjos“, – BNS teigė M. Lingė. 

Kita pataisos iniciatorė G. Skaistė teigė paprašiusi VMI duomenų, kiek gyventojų įsigiję vieną būstą ir neišgyvenę dvejų metų jį parduoda ir įsigyja kitą. 

Dabartinė tvarka numato tris atvejus, kada pajamos už parduotą būstą nėra apmokestinamos GPM: kai turtas išlaikomas ilgiau nei 10 metų, kai jame deklaruota gyvenamoji vieta ilgiau nei dvejus metus, o jeigu trumpiau, žiūrima, ar gautos pajamos per metus panaudotos kitam turtui įgyti.