Ji prašo centrinės valdžios peržiūrėti savivaldos finansinio savarankiškumo politiką, rašoma pranešime.

„Daugumoje minėtų valstybių savivaldybių biudžetams atitenka visi NT mokesčiai. Lietuva tokio modelio atsisakė. Tai reiškia, kad savivaldybės prarado svarbią galimybę iš esmės padidinti savo savarankiškas pajamas“, – pranešime sakė LSA prezidentas, Audrius Klišonis.

Jo teigimu, savivaldybėms bus sunkiau investuoti į infrastruktūrą, gyvenimo kokybės regionuose gerinimą.

Asociacija siūlo „nedelsiant imtis konkrečių veiksmų“ stiprinant jų finansinį savarankiškumą, visiškai finansuoti valstybės joms deleguotas funkcijas, suteikti lankstesnes sąlygas skolintis investicijų projektams.

Savivaldybės prarado svarbią galimybę iš esmės padidinti savo savarankiškas pajamas.

Pasak LSA, savivalda taip pat neteks didelės dalies GPM lėšų – ši suma iki 2031 metų siektų 650 mln. eurų.

„Dar dalies GPM lėšų neteks rajonų savivaldybės, nes pagrindinio gyvenamojo būsto sąsaja su gyvenamosios vietos deklaravimu paskatins žmones deklaruoti fiktyvią gyvenamą vietą brangesniame būste kitoje savivaldybėje“, – nurodo asociacija.

LSA antradienį priėmė rezoliuciją, kurioje pabrėžia, kad savivaldos finansinis savarankiškumas Lietuvoje yra vienas mažiausių tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalių – jų pačių gaunamos pajamos nesiekia 20 proc. visų asignavimų.

Dokumentu asociacija taip pat ragina atkreipti dėmesį savivaldybių svarbą šalies gynybai, todėl joms reikia daugiau pajamų civilinei saugai stiprinti, galimai mobilizacijai pasirengti.

Parlamentas birželį priėmė GPM, pelno bei NT mokesčių pakeitimus, įvedė vadinamąjį cukraus ir ne gyvybės draudimo sutarčių mokesčius, pakoregavo kai kurias pridėtinės vertės mokesčio lengvatas. Mokesčių įstatymų pataisas jau pasirašė prezidentas.

Planuojama, kad pakeitimai Valstybės gynybos fondą jau kitąmet papildys maždaug 344 mln. eurų, o vėlesniais metais – po daugiau nei 500 mln. eurų, skaičiuoja Finansų ministerija.