DĖL PIGESNIO KURO NEBEREIKIA VAŽIUOTI Į LENKIJĄ: UŽ PILNĄ BAKĄ MOKAME NET 10 EURŲ PIGIAU NEI PERNAI

Pripildyti benzino baką mūsų šalyje šiuo metu kainuoja maždaug 10 eurų pigiau, nei praėjusios vasaros pabaigoje. Dėl keliais centais pigesnio dyzelino nebeapsimoka važiuoti į Lenkiją, o benzinas mūsų šalyje net pigesnis.

Kokios kainos Lietuvos degalinėse, kaip jos, tikėtina, keisis ateityje ir kokią įtaką degalų kainoms artimiausiu metu turės konfliktai Artimuosiuose Rytuose bei mažėjanti naftos gavyba? 

Į šiuos klausimus atsakė „Pricer.lt“ įkūrėjas Arūnas Vizickas. 

– Lyginant su kitomis regiono šalimis, Lietuvoje kuro kainos šiuo metu yra gerokai žemesnės ar apylygės? Kurioje situacijoje esame? 

– Jeigu lyginti su Šiaurės kaimynėmis – Latvija, Estija – pas mus yra šiek tiek geresnė situacija. Lenkijoje mes „pralošėme“ dyzelinu. Visoje Europoje nebeišsiskiriame kažkuo labai smarkiai. Galbūt kai kuriuose kraštuose galime šiek tiek aukštesnes kainas surasti, bet tai jau nebe stebuklai. Kalbant apie kainų tendencijas, šiai dienai kainas diktuoja keli aspektai. Vienas dalykas, ekonomikos recesija. Turbūt dėl to turime šiek tiek mažesnes kainas, bet taip pat „niaukiasi dangus“, kas liečia naftos pasiūlą. Kai kurie naftos išgavėjai kalba apie tai, kad nuo 2025 metų galimai pradėsime stigti naftos. Turime įtampą Raudonojoje jūroje, kas apsunkina logistiką iš to regiono, lyg sukelia rizikas, bet išbrangina, nes laivai, vietoje to, kad plauktų trumpiausiu keliu per Sueco kanalą, dabar pasirenka kelią plaukti aplink Afriką.  

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Įtampa Artimuosiuose Rytuose lemia tą kainų šuolį didesnį ar mažesnį. Tai šiuo atveju to kainų pakilimo rimtesnio kol kas nėra būtent dėl tos ekonominės situacijos mūsų šalyje, teisingai? 

– Taip, sakyčiau, net ne mūsų šalyje, o visame pasaulyje mes jaučiame tą dalyką. Jeigu būtų toks įvykis prie normalios ekonomikos, turbūt turėtume kainų šuolį. Šiai dienai kainų šuolio nematome. Tai reiškia, kad ekonomikos sveikata yra pakankamai prasta. Jo nesimato ir dėl to, kad turime pakankamai atšiaurias sąlygas – pakankamai šaltą žiemą ir netgi kai kuriuose rajonuose, pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose, kur išgaunama pakankamai nemažai naftos, dėl tų sąlygų sumažėjo pasiūla. Visgi ta recesinė nuotaika viską sugeria ir neleidžia naftai kilti. Turime dar įdomų efektą, kad dyzelinas pasidarė 10 centų brangesnis negu benzinas, kai šiltuoju laikotarpiu arba tradiciškai prieš kokius pora metų, dyzelinas kainuodavo 10 centų pigiau. Turime turbūt labai stiprų susisluoksniavimą tarp pigiausių ir tinklinių degalinių. Šiai dienai tas skirtumas siekia apie 10 procentų. 

Kai kurie naftos išgavėjai kalba apie tai, kad nuo 2025 metų galimai pradėsime stigti naftos.

Labiausiai jis pasireiškia, sakykime, suskystintų dujų kainose, o ten skirtumas siekia iki 24 procentų. Kalbant apie perspektyvas, tiesą sakant, išgavėjai norėtų kainas kilstelti dėl visų šių aplinkybių. Nežinia, kaip mūsų ekonomikos ciklas keisis, nes palūkanos, kalbame apie tai, pradės mažėti. Tiesą sakant, man atrodo, tai yra toks signalas, kuris rodo, kad jau ekonomika pakankamai giliai duobėje ir pakankamai didelis klausimas, ar palūkanų keitimas gelbės ekonomiką.  

– 2025 metus galima pavadinti kaip lūžio metus. Dabar turime tam tikrą perteklių naftos, vėliau gali atsirasti stygius. Jeigu ekonomika kils, toje ateities prognozėje galime matyti didesnius skaičius, ko gero, mažesnių kuro kainų sunku tikėtis. Kaip jūs prognozuotumėte? 

– Šioje vietoje, tiesą sakant, alternatyvos kol kas neblizga. Aš turiu omeny apie vėjo, saulės energetiką. Ta žalioji energetika, tiesą sakant, yra labai priklausanti arba rizikinga, pavadinkime taip, nuo oro sąlygų. Kitas momentas, elektros automobiliai pasirodė labai prastai prie šalčių, dalis jų neužsivedė, nebuvo kur pakrauti. Tiesą sakant, esame sunkioje stadijoje, kai mūsų įprastas energetikos šaltinis galimai pradeda sekti ir pradės apie tai vis labiau pranešinėti kylančiomis kainomis, o alternatyvos dar nėra tiek išvystytos, kad galėtume jas saugoti arba turėti perteklių.