Be kita ko, jie teigia, kad istorinės apimties finansavimas ir prioritetas krašto apsaugai verslui yra gera žinia.

Kita vertus, pasak verslo atstovų, skiriant prioritetą gynybai bei socialiniai sričiai už ekonomikos augimą, tikėtina, bus atsakingas tik verslas. Be to, anot analitikų, mažiau nei buvo tikėtasi didės viešojo sektoriaus darbuotojų pajamos, kai kurių kitų sričių finansavimas, tačiau pensijų ir minimalios algos didėjimas mažins pajamų nelygybę ir skurdą.  

Ekonomistai taip pat perspėja, kad valdžios sektoriaus deficitas vėlesniais metais gali būti viršyti 3 proc. arba net priartėti prie  5 proc., prie 60 proc. BVP ribos gali artėti ir valstybės skola.

Pasak jų, vis dėlto didžioji drama vyks formuojant 2027 metų biudžetą, nes prieš 2028 metų Seimo rinkimus bus didesnis spaudimas išlaidauti.

Abejonės dėl finansavimo gynybai išsklaidytos

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis sako, kad ankstesni jo nuogąstavimai dėl neva nesąžiningo Vyriausybės sprendimo dėl gynybos finansavimo nepasitvirtino – krašto apsaugai skiriamas istorinio dydžio finansavimas.

„Tiek finansų ministras, tiek premjerė ėmėsi lyderystės, ten labai aiškiai visas finansavimas yra skirtas krašto apsaugos sistemai. Nenoriu gilintis, kaip buvo iki tol, bet kai pamatėm skaičius, labai aiškiai parodyta lyderystė krašto apsaugos sistemai skirti istorinio dydžio finansavimą“, – BNS penktadienį sakė A. Romanovskis.

„Galutinis rezultatas yra svarbu, nuogąstavimai buvo, nes buvo daug informacijos viešai ir mes turėjom daug duomenų. Kai pamatėme projektą, tos mūsų abejonės arba baimės buvo išsklaidytos“, – pridūrė jis.

A. Romanovskio teigimu, 5,38 proc. BVP, arba beveik 4,8 mlrd. eurų finansavimas gynybai yra ne tik galimybė, bet įpareigojimas lėšas skirti racionaliai, efektyviai ir tikslingai krašto apsaugos pajėgumų stiprinimui.

Tuo metu asociacijos „Investors' Forum“ direktorius Vytautas Šilinskas BNS sakė, jog biudžeto projekte akcentuojamas krašto apsaugos prioritetas verslui yra gera žinia.

Vis tik jis siūlo konkrečiai numatyti, kam turi būti skiriami tiek gynybos, tiek kitų sričių asignavimai, kad lėšos būtų išleidžiamos efektyviai. Pasak asociacijos vadovo, dabar politikai dažnai siekia „išleisti pinigus, bet nepasiekti rezultato“.

„Noras yra keisti apskritai politinį diskursą nuo to, kiek surinkome ir kiek išleidome į ką pasieksime. Puikiai žinome, kad versle su mažiau pinigų gali pasiekti daugiau. Su tinkamomis investicijomis gali gauti didelę grąžą, o su netinkamomis prarasti pinigus. Noras, kad mes pereitumėme į diskusiją, ne kur išleisime, o ką pasieksime“, – BNS penktadienį sakė V. Šilinskas.

„Pavyzdžiui, gynyboje: kiek papildomai paruošime šauktinių, kiek papildomai karių paruošime, kiek pakelsime saugumo ar karinės galios reitingą, kurie matuojami. Norėtumėme, kad pradėtų valstybė atsakingai žiūrėti į pinigus. Ne kaip vaikai, kaip gauti ir kaip išleisti, bet kaip ir suaugusieji – kaip uždirbti ir kur investuoti“, – pridūrė jis.

Didžioji drama dėl biudžeto – po metų

A. Romanovskio teigimu, po gynybos antroje vietoje 2026 metų biudžeto dėmesys skiriamas socialiniams klausimams, o ekonomikos augimas, tikėtina, paliktas verslui.

„Matosi, kad biudžete gynyba pastūmė visus klausimus į antrą eilę, socialiniai klausimai yra numeris du. Galima apgailestauti, kad ekonomikos augimas arba infrastruktūra truputį nustumti į šalį, kita vertus, galima suprasti, jei turi gynybą kaip mega prioritetą, tai aiškus signalas iš Vyriausybės, kad kažkur reikia pasispausti“, – BNS sakė A. Romanovskis.

„Didžiausias nuogąstavimas susijęs su tuo, kad ekonomikos augimas bus verslo pareiga“, – teigė jis.

A. Romanovskis taip pat teigė, kad buvo abejonių dėl „Sodros“ biudžeto, tačiau dabar matyti, kad jo išlaidos ir jo valdymas bus tvarus. 

„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad bendras kitų metų biudžeto išlaidų augimas yra kiek mažesnis, negu buvo galima tikėtis, viešojo sektoriaus darbuotojų pajamų, kitų sričių finansavimas didės lėčiau.

„Pajamos didės lėčiau didžiąja dalimi viešojo sektoriaus darbuotojų, kitoms sritims taip pat finansavimas didės lėčiau kitais metais negu šiais metais, išskyrus krašto apsaugai, tačiau tai yra daroma didesnio tvarumo vardan ir didžioji drama biudžeto kelsis į kitus metus (formuojant 2027 metų biudžetą – BNS)“, – BNS sakė Ž. Mauricas.

Ekonomistas sako, kad tokia grėsmė atsiras, jei į ekonomiką kitąmet bus įlieta reikšminga suma pinigų gyventojams iš pensijų fondų atsiimant dalį lėšų.

„Kiti metai pakankamai konservatyvūs, netgi taip drįsčiau vertinti ir, matyt, bus žiūrima, kokia bus ekonominė situacija ir didesnė grėsmė, didesnis spaudimas išlaidavimui ateis būtent 2027 metais. Juolab, kad tai ir artimesni metai rinkimams, nes 2028 metais turėsime rinkimus (Seimo – BNS)“, – teigė Ž. Mauricas.  

Jis atkreipė dėmesį, kad numačius 12 proc. senatvės pensijų ir 11 proc. minimalios algos didėjimą pajamų nelygybė ir skurdo rodikliai turėtų mažėti.

Biudžeto projektui kitą savaitę keliantis į Seimą, V. Šilinskas taip pat ragino politikus ieškoti ir papildomų valstybės pajamų šaltinių, pavyzdžiui, skatinant užimtumą, mažinant šešėlinę ekonomiką arba didinant produktyvumą.

Be to, pasak jo, turėtų būti skirtas didesnis dėmesys skatinti žmones grįžti į darbo rinką.

„Jeigu užimtumas būtų toks, kaip Lenkijoje, būtų apie 1 mlrd. eurų papildomų pajamų, jeigu šešėlis būtų kaip Latvijoje, Estijoje, – 0,5 mlrd. eurų. Jeigu produktyvumą pakeltumėme 10 procentinių punktų, tai būtų dar apie 1 mlrd. eurų pajamų į biudžetą nekeičiant jokių mokesčių. Potencialo uždirbti ir surinkti daugiau yra tikrai daug“, – BNS kalbėjo buvęs socialinės apsaugos ir darbo viceministras V. Šilinskas.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitikė Eglė Stonkutė kitų metų biudžeto projektą vadina „gyventojų biudžetu“, labiau orientuotu į vartotojų finansinį gerbūvį, mažiau – į inovacijas.  

„Per mažai dėmesio inovacijoms, kurias reikėtų būtent dabar intensyviai taikyti, kad padidintume darbo našumą. Jeigu darbo atlyginimų augimas atspindėtų darbo našumą, jokios bėdos čia nebūtų ir galėtumėme minimalią algą irgi auginti gal dar sparčiau. Bet kai ji prasilenkia su realiu darbo našumo augimu, turime problemas, spaudimą infliacijai“, – BNS teigė ekonomistė.

Ateityje augs ir valdžios deficitas, ir skola

Pasak Ž. Maurico, sprendimas smarkiai nedidinti kitų išlaidų 2026 metais gali būti susijęs su supratimu, jog mokesčių reforma atneš pakankamai nedaug papildomų pinigų į biudžetą, o deficitas galimai bus arti 3 proc. ribos.

Bendras valdžios sektoriaus deficitas kitąmet sieks 2,7 proc., tačiau ekonomistas Ž. Mauricas atkreipė dėmesį, kad vėlesniais metais jis gali būti didesnis nei 3 proc., pavyzdžiui, 2028 metais jis gali pasiekti beveik 5 procentus.

„Kiti metai atrodys pakankamai gerai iš fiskalinės pusės, dar nepamirškim, kad į „Sodros“ rezervą labai daug įplauks pinigų, ten arti pusės milijardo gali būti suma. (...) Tai sudarys tam tikrą iliuziją, kad viešieji finansai yra labai geroje situacijoje. Mes, ko gero, turėsim vieną mažiausių deficitų iš regioninių valstybių, tačiau 2027 metai priklausys jau nuo to, koks bus apetitas išlaidauti“, – BNS kalbėjo ekonomistas.

„Jeigu išlaidos bus labai smarkiai padidintos 2027 metais, tada mes turėsime deficitą didesnį, ko gero, nei 3 procentai. Na ir 2028 metai, tai jau bus, sakykime, pagirių laikotarpis arba tas laikotarpis, kai turėsime imtis aktyvių priemonių, kad subalansuotume savo biudžetą“, – pridūrė jis.

LPK analitikė E. Stonkutė pabrėžė, kad biudžeto projekto rengėjai „neišlaikė tvarumo egzamino“, nes priėmę gerą sprendimą didinti BVP dalį gynybai, nesiryžo mažinti kitų išlaidų, pavyzdžiui, Vyriausybė siūlo dviženkliu tempu kelti pensijas, įvairias išmokas.

Ji pastebėjo, jog užtikrinusi didelį gynybos biudžetą Vyriausybė visas kitas išlaidas stumia į skolą, o tai nėra geras sprendimas.

„Tikriausiai turėjo būti rimtesni sprendimai dėl mokesčių reformos, čia buvo pabijota, o dabar pabijota vėl grįžti prie mokesčių reformos ir to neketinama daryti. Vadinasi, viskas, mažinti ir taupyti nelabai ketinama. Užtikrinę gynybos biudžetą, visas kitas išlaidas stumia į skolą. Tai nėra geras nei būdas, nei principas“, – BNS sakė E. Stonkutė.

„Tikrai yra buvo galimybių galbūt dabar nekurti naujų priemonių, neplėsti (išmokų – BNS) gavėjų rato. Aišku, reikia užtikrinti, jeigu reikalinga, kam buvo numatyta, bet vis tik norėjosi šiek tiek atsakingesnio požiūrio ir ir pripažinimo“, – pridūrė ji.

Anot analitikės, nors suplanuota kitų metų valstybės skola dar bus gana toli nuo Europos Sąjungos leidžiamos 60 proc. BVP ribos, ji gali išaugti gana greitai.