Daugiau apie tai kalbėjo „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
– Žygimantai, grįžkime į Nepriklausomybės pradžią – kaip atrodė lietuvių atlyginimai, lyginant su išsivysčiusiomis kitomis Europos šalimis? Kokį progresą padarėme?
– Kai įsivedėme litą 1995 metais, vidutinis atlyginimas Lietuvoje buvo 50 eurų atitikmuo, o Vokietijoje – 1350. Skirtumas siekė 25 kartus. Kitaip tariant, vokietis vidutiniškai per dvi savaites uždirbdavo tiek, kiek lietuvis per visus metus. Atrodėme labai prastai, tačiau vėlesnis progresas buvo pakankamai spartus.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Dabar lyginant su vokiečiais – šiuo metu atlyginimas mažesnis nebe dešimtimis kartų?
– Ne, nes prieš 30 metų buvo 25 kartai, prieš 20 metų, kai įstojome į Europos Sąjungą, sumažėjo skirtumas iki septynių kartų. Su Didžiąja Britanija taip pat buvo panašus atotrūkis. Labai daug gyventojų emigravo siekdami uždirbti daugiau pajamų. Prieš įsivedant eurą 2014 metais, vokiečiai eurais uždirbdavo šiek tiek daugiau nei lietuviai litais. Čia buvo ne taip seniai – prieš dešimt metų. Per dešimt metų Lietuva labai stipriai pažengė į priekį, dabar tas atotrūkis siekia kiek mažiau nei du kartus. Jau skaičiuojama nebe kartais nuo pirmaujančių, bet procentais. Esame stipri vidutiniokė ir nebegalime pasakyti, kad esame išskirtinai skurdūs arba labai mažas pajamas uždirbantys.
– Iki vokiečių dar šiek tiek pasistiebti reikia. Kita vertus, tai yra viena turtingesnių Europos šalių. Kaip lyginant su mūsų regionu?
– Lietuva tikrai atrodo pakankamai gerai, nes startavome praktiškai nuo galo, varžėmės su Latvija. Baltijos ir Centrinės Europos regione tik trys šalys – Slovėnija, Estija ir Čekija – gali pasigirti didesniais atlyginimais nei Lietuva. Visas kitas valstybes esame aplenkę. Ypač pastarąjį penkmetį tolstame nuo Latvijos ir sparčiai vejamės Estiją. Įdomus pavyzdys – Kaune atlyginimai tapo didesni nei Rygoje. Jeigu žiūrėtume didesnį istorinį laikotarpį, tarpukariu juk važiuodavome į Rygą uždarbiauti ir iki šiol turime išlikusio folkloro, kad ten reikia važiuoti. Iš tiesų progresas santykinai yra tikrai nemenkas. Turime kuo pasidžiaugti.
– Skaičius lyginame su kitomis Europos šalimis. Ar galime įvertinti realų gerėjimo pojūtį? Lietuva vis dar yra viena iš daugiausiai atlyginimo būtiniausioms reikmėms išleidžiančių šalių. Ar iš tiesų gyvenimas pagerėjo tiek, kiek pakilo alga?
– Gyvenimas negerėja taip sparčiai, kaip auga atlyginimai. Augant atlyginimams, didėja ir kainos. Ypač didelis šuolis buvo 2022–2023 metais, tačiau pagal perkamąją galią atrodome tikrai neblogai – esame stiprūs vidutiniokai. Pažvelgus į pastarąjį penkmetį, atlyginimai Lietuvoje kilo daugiau nei kainos. Turint omenyje didžiulį kainų šuolį, perkamoji galia Lietuvoje padidėjo. Tai nėra dažnas reiškinys Europos Sąjungoje. Žvelgiant į ilgesnį laikotarpį, perkamosios galios augimas yra akivaizdus. Kiekvienas arba daugelis iš mūsų gali tai patvirtinti.
– Aplenkėme portugalus, graikus. Esame šalia ispanų, italų – tačiau ten nereikia mokėti už šildymą, reikia mažiau drabužių. Vis dėlto, lyginantis su tomis šalimis, kur esame?
– Kainų lygiu kai kurias valstybes esame aplenkę – Portugaliją, Graikiją, taip pat vejamės Ispaniją. Atlyginimais jas irgi esame aplenkę. Skaičiuojant perkamąją galią, ji yra didesnė nei Graikijoje ar Portugalijoje... Žiūrint iš perspektyvos, kad turėjome labai žemą startą, tikrai turime kuo pasidžiaugti. Esame pusiaukelėje – reikia toliau judėti ir vytis. Kitas aktualus dalykas – pajamų nelygybė, kuri Lietuvoje vis dar yra gerokai didesnė nei vidutiniškai. Džiugu, kad pastarąjį dešimtmetį ji ženkliai sumažėjo. Auginame atlyginimus, bet kartu mažėja ir atotrūkis tarp mažiausiai uždirbančių.
– Tai irgi yra vienas iš išsivysčiusių šalių rodiklių – tos mažesnės atlyginimų žirklės.
– Taip, kuo mažesnės žirklės, tuo laimingesni gyventojai. Matome tai ir laimės indekse. Lietuva kyla labai sparčiai, ypač jaunimas, kurių pajamos yra didesnės. Jeigu Pietų Europos šalyse daugiausiai uždirbantys asmenys yra 60–70 metų, Lietuvoje – 30–40 m. Turime tokią kalvą. Žmonės mato augančius atlyginimus, augančią perkamąją galią, perspektyvą. Tai atsiliepia ir laimei. Nelygybės sumažėjimas taip pat prideda laimės.
– Pakalbėkime apie perspektyvą. Kiek turime galimybių augti su tais atlyginimais? Pastaruoju metu šuoliavimas buvo įspūdingas.
– Kažkiek turime perspektyvų. Pyrago dalis, atitenkanti darbuotojams, Lietuvoje yra pakankamai didelė. Čia rezervų perskirstyme nebeturime – ji šiek tiek viršija Europos Sąjungos vidurkį. Lietuvos ekonomika pakankamai sparčiai auga. Prognozuojama, kad šiais ir kitais metais ji turėtų pasistiebti apie 2,5–3 proc. Tai yra gerokai sparčiau nei Europos Sąjungos vidurkis, kur prognozuojamas vos 1,5 proc. augimas. Artimiausiais metais mes turėtume tęsti tą vijimąsi ir, matyt, gerų naujienų turėsime daugiau.
(be temos)
(be temos)
(be temos)