EKONOMISTAS: MASINIS TESTAVIMAS LEISTŲ PEREITI PRIE ŠVELNESNIO KARANTINO

Lietuva galėtų greitai pereiti prie laisvesnio karantino režimo padidindama COVID-19 viruso testavimo apimtis, sako „SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Jis priduria, kad masinis šalies gyventojų testavimas padėtų tiksliau įvertinti epidemiologinę situaciją šalyje.

Kaip pažymėjo A. Izgorodinas, vienas iš rodiklių, pagal kurį Lietuvoje yra sprendžiama dėl karantino režimo griežtinimo ar švelninimo, yra teigiamų COVID-19 testų dalis nuo visų atliktų COVID-19 testų. Nagrinėdamas Danijos testavimo strategiją, ekonomistas pastebėjo, kad nors šioje šalyje gyventojai testuojami kone aštuonis kartus aktyviau nei Lietuvoje, teigiamų COVID-19 testų skaičius yra ženkliai mažesnis.

„Our World in data“ tinklapio duomenimis per pastarąsias septynias dienas, nuo kovo 4 d., Danijoje tūkstančiui gyventojų vidutiniškai teko 22,59 atliktų COVID-19 testų. Tuo tarpu Lietuvoje per pastarąsias 7 dienas tūkstančiui gyventojų vidutiniškai teko 2,67 atliktų COVID-19 testų. Tai reiškia, kad Danija savo gyventojus dėl koronaviruso testuoja 8,4 karto aktyviau nei Lietuva.

Nenustebčiau, kad Lietuvai perėjus prie masinio gyventojų testavimo, teigiamų testų dalis Lietuvoje stipriai sumažėtų ir būtų labai artima Danijos rodikliui.

Tuo tarpu Danijoje teigiamų COVID-19 testų dalis nuo visų atliktų testų yra gerokai mažesnė nei Lietuvoje. „Our World in data“ tinklapio duomenimis, per pastarąsias septynias dienas, nuo kovo 4 d., teigiamų COVID-19  testų dalis nuo visų COVID-19 testų Danijoje vidutiniškai siekė 0,4 proc. Tuo tarpu Lietuvoje per pastarąsias septynias dienas teigiamų COVID-19 testų dalis vidutiniškai siekė 6,3 proc.“, – teigė A. Izgorodinas.

Anot ekonomisto, ženklius testavimo rezultatų skirtumus lemia skirtingos testavimo strategijos.

„Tokį didelį skirtumą tarp teigiamų COVID-19 testų dalies Danijoje ir Lietuvoje galima paaiškinti skirtingomis COVID-19 testavimo apimtimis. Galima daryti prielaidą, kad Danija, kuri itin aktyviai testuoja gyventojus nuo COVID-19 viruso, atlieka daug profilaktiškų testų, testuoja daug gyventojų, kurie nejaučia jokių COVID-19 simptomų“, – teigė jis, pridurdamas, kad Lietuvoje tuo tarpu didesnis dėmesys skiriamas galimai užsikrėtusių asmenų testavimui.

„Galima daryti prielaidą, kad mažos COVID-19  testavimo apimtys Lietuvoje atitinkamai reiškia, kad Lietuva gerokai labiau nei Danija orientuojasi į rizikos grupę patekusių asmenų testavimą – tai yra asmenys, kurie arba jaučia COVID-19 virusui būdingus simptomus, arba turėjo artimą kontaktą su žmonėmis, kuriems buvo patvirtintas COVID-19  virusas“, – kalbėjo jis.

Skirtingos testavimo apimtys lemia ir skirtumą tarp teigiamų COVID-19 testų skaičiaus šalyse, teigė A. Izgorodinas.

„Dėl šios priežasties mažos testavimo apimtys ir galimai didesnis dėmesys į rizikingas asmenų grupes lemia, kad Lietuvoje teigiamų COVID-19 testų dalis nuo visų testų siekia 6,3 proc., o Danijoje – tik 0,4 proc.“, – sakė jis.

Anot A. Izgorodino, perėjus prie masinio testavimo Lietuvoje būtų galima tikėtis artimo Danijai teigiamų testų rodiklio.

„Atliekant masinį profilaktinį gyventojų testavimą, teigiamų COVID-19 testų dalis stipriai sumažėja, kadangi testuojami ne tik rizikingi asmenys, bet ir tie, kurie neserga COVID-19 virusu ir neturėjo artimo kontakto su rizikos grupėje esančiais asmenimis. Nenustebčiau, kad Lietuvai perėjus prie masinio gyventojų testavimo, teigiamų testų dalis Lietuvoje stipriai sumažėtų ir būtų labai artima Danijos rodikliui“, – tikino jis.

A. Izgorodinas akcentavo, kad tai leistų pereiti prie švelnesnio Vyriausybės numatyto karantino scenarijaus.

„Pagal Vyriausybės patvirtiną karantino ribojimų keitimo planą, Lietuvai norint pereiti prie karantino scenarijaus „A“, teigiamų COVID-19 testų dalis neturėtų viršyti 4 proc. Danijoje šiuo metu teigiamų COVID-19  testų dalis siekia tik 0,4 proc., nors Danija, kaip ir kitos ES valstybės, susiduria su COVID-19 viruso mutacijomis“, – teigė jis.

Savo ruoštu tai paspartintų verslo veiklos atnaujinimo galimybes, tikino A. Izgorodinas.

„Sutinku, kad vien teigiamų COVID-19  testų rodiklio kritimo gali neužtekti tam, kad Lietuva galėtų greitai pereiti prie karantino scenarijaus „A“. Visgi žemas teigiamų COVID-19 testų rodiklis galėtų padėti Lietuvai greičiau pereiti prie laisvesnio karantino režimo, pavyzdžiui, prie karantino scenarijaus „B“, ir tokiu būdu greičiau atidaryti verslą“, – sakė jis.