Premjeras Mindaugas Sinkevičius pripažino, kad smarkiai brangstant degalams dyzelino akcizo mažinimas valstybei būtų per brangi priemonė – galutinės kainos sumažinimas 12 centų kainuotų apie 20 mln. eurų per mėnesį.
Premjeras sako, kad svarstoma kita galimybė – piginti traukinių ir autobusų bilietus, vežėjus dotuojant iš valstybės biudžeto.
Apie kuro kainų situaciją bei galimus sprendimus su „Žinių radijo“ žurnalistu diskutavo Seimo narys, ekonomistas Raimondas Kuodis (toliau – R. K.), prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis (toliau – D. D.), banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas (toliau – Ž. M.) ir energetikos rinką stebintis pilietis Giedrius Karsokas (toliau – G. K.).
– Raimundai, kas vyksta jūsų akimis?
– R. K.: Jau seniai kalbama apie tai, kad reikia žiūrėti į perdirbėjų maržas. Nafta nebrango tiek, kiek brango galutiniai produktai. Perdirbėjų maržos paaugo 3–4 kartus.
– Tai perdirbėjams dabar yra aukso amžiaus?
– R. K.: Taip. Visa Europa kalba apie mokestį perdirbėjams, bet kol to nėra, jiems tikrai yra aukso amžius. Dyzelino tiekimas yra sutrikęs dėl Ukrainos ir Rusijos karo, prie to prisideda ir gamyklų sprogdinimai. Mus gelbėja tai, kad Kinija elgiasi išmintingai ir naudoja didelius produktų rezervus. Jei Kinijos elgsena būtų nepasikeitusi, šokas būtų žymiai didesnis. Bet jį smarkiai sušvelnino Kinijos politika ir šalių bandymas naudoti turimus rezervus. Klausimas, kas bus, kai rezervai baigsis, nes jie nėra begaliniai. Tikėkimės, kad iki to laiko kažkas išsispręs.
– Vieni sako, kad jei būtų pasiektos paliaubos, kaina kristų iškart, o kita nuomonė sako, kad ankstesnė kaina negrįš dar ilgai. Kokios nuomonės šalininkas esate jūs?
– R. K.: Esu išeičių ieškojimo šalininkas. Daug kartų siūliau pagalvoti apie greičio mažinimą automagistralėse, kas smarkiai sumažintų degalų vartojimą ir sunkvežimių perkėlimą ant geležinkelių, ką turi net tokios šalys kaip Indija. Tada reikėtų mažiau dyzelino. Išeičių tikrai yra.
Energetikų klišė sako, kad mums nereikia energijos, mums reikia jos produktų – mobilumo, šviesos ir šilumos. O visiems šiems dalykams yra alternatyvų, apie kurias seniai buvo laikas galvoti. Europos Komisija tuoj pradės mums išrašinėti rimtas baudas už taršą transporto sektoriuje, bet kol kas politikai yra atsipūtę. Susisiekimo ministras siūlo didinti greitį automagistralėse, kas yra žingsnis priešinga kryptimi, padedantis agresoriams ir kenkiantis Lietuvai. Europa mėgsta atsibusti po fakto ir desperatiškai bandyti kažką daryti.
– Ką daryti su akcizais? Judinti ar nejudinti?
– R. K.: Su dyzelio akcizu yra perlenkta lazda. Šiandien biudžeto komitete buvo pranešimas apie tai, kaip smarkiai atidavėme rinką lenkams. Nuo pirmos dienos kėliau klausimą, ar mūsų akcizų politika yra maksimizuojanti biudžeto pajamas. Man atrodo, kad taip nėra ir kad mes galėtume surinkti daugiau pinigų padėdami ekonomikai, jei kopijuotume lenkų akcizų politiką. Man nepatinka, kad kai kurios šalys nesilaiko europinės dvasios ir pertempinėja paklausą į savo pusę. Jei Europa su tuo nesusitvarko, reikia pradėti atsiiminėti savo paklausos paklodę ir kopijuoti kaimynų politiką. Biudžetas nuo to nesumažėtų.
– Pone Dunduli, ar Lietuvos akcizų politika yra išmintinga, ar mes neatiduodame pinigų kaimynams?
– D. D.: Nejaugi mums neužtenka proto dirbti su analogiškais mokesčiais taip, kaip dirba mūsų kaimynai? Kai mokesčiai mažesni, tai ir kainodara yra mažesnė. Politikai mėgsta stebėtis, kodėl kainos pas mus aukštos, bet nemėgsta stebėtis, kodėl mokesčiai aukšti. Jei mokesčiai būtų tokie patys kaip pas kaimynus, tada galėtume stebėtis dėl kainų. Mūsų verslui vidaus rinkoje yra sunkiau nei Lenkijoje ar Latvijoje. Mums reikia konkuruoti, sąlygos yra labai prastos. Valdžiai reikia pamąstyti, kaip susitvarkyti ūkį, kad gyventume su tokiais mokesčiais kaip kaimynai.
– Premjeras sako, kad sumažinus kainą 12 centų, kas mėnesį neteksime 20 milijonų. Raimundas Kuodis sako, kad nebūtinai, nes žmonės mažiau važinės piltis kuro į Lenkiją ir pinigai grįš į biudžetą. Kaip atrodo jums?
– D. D.: Labai daug pinigų prarandama dėl komercinio tarptautinio transporto. Mano nuomone, pusė dyzelino akcizo yra nesurenkama, nebent sunkvežimis padaro klaidą ir atvažiuoja į Lietuvą su tuščiu baku. Lietuvos degalinės neegzistuoja tarptautinio transporto žemėlapyje. Reikia nepamiršti, kad turime labai didelius kiekius tarptautinio komercinio transporto.
Kai lenkai labai sumažino PVM ir akcizus, lietuviai išvažiavo piltis kuro, nusipirkti pigesnių maisto produktų ir pailsėti. Jie išvežė labai dideles pinigų sumas, kuriomis papildė Lenkijos biudžetą, o ne Lietuvos.
– Žygimantai, jei D. Trumpas įgyvendintų dyzelino eksporto draudimą iš Amerikos, ką mes pamatytume lentelėse?
– Ž. M.: Pamatytume skaičius, kurių nenorėtume pamatyti, nes situacija iš blogos taptų labai bloga ar net tragiška. Europos Sąjungoje yra fundamentalus dyzelino trūkumas. Apie 20 proc. suvartojimo yra importuojama iš trečiųjų šalių. Importo struktūra pastaruosius penkerius metus labai kito. Didžioji dalis buvo importuojama iš Rusijos, bet užsidarius srautams iš Rusijos, pradėta vis daugiau importuoti iš artimųjų Rytų. Kai ir šis kanalas užsidarė, 50 proc. importo pradėta vežti iš JAV. Likusi dalis yra surenkama iš artimesnių šalių, bet tai yra neesminiai srautai. Esmę dabar sudaro JAV, todėl jei būtų apribotas ar uždraustas eksportas, mes liktume su dešimtadalio dyzelino skyle, kurios užkimšti neturėtume jokių galimybių. Yra kažkiek atsargų, bet atsirastų deficitas. Klausimas, kokia degalų kaina turi būti, kad mes 10 proc. sumažintume vartojimą? Degalų elastingumas kainai yra labai žemas. Didžioji dauguma žmonių ir įmonių naudoja tiek pat degalų, kiek ir anksčiau, tik išleidžia daugiau pinigų. Transportas yra būtinas produktas, kurio žmonės nenori atsisakyti. Ekspertai svarsto ne tik apie 2,5 euro, bet ir 3 eurų ribą.
– Ar sutinkate, kad Lietuva leidžia išvežti didelius pinigus į užsienį per akcizų skirtumą?
– Ž. M.: Taip, nes mūsų ekonomika yra maža ir atvira, todėl verta derinti akcizų politiką su kaimyninėmis šalimis. Tačiau toks stiprus mokesčių sumažinimas kaip Lenkijoje būtų per didelė našta bet kuriai valstybei. Lenkija yra išskirtinė valstybė ES kontekste. Tikėkimės, kad tokių drastiškų sprendimų nebebus. Dabar Lenkijoje kainos yra pakilusios, bet tas skirtumas vis tiek egzistuoja, nes bendras akcizų lygis Lietuvoje yra didesnis nei ES vidurkis. Dyzelino kainos atmetus mokesčius yra netgi keliais centais mažesnės nei Lenkijoje. Visas šis skirtumas yra atsiradęs dėl skirtingų mokesčių.
– R. Kuodis sakė, kad perdirbėjai uždirba didžiulį pelną ir pirmiausia reikia žiūrėti į juos. Ką jūs manote apie tai?
– G. K.: Norėčiau apginti visą naftos gamybos sektorių, nes tai yra labai nepelningas verslas. Daugybę metų naftos gamykloms dėl labai menko pelningumo nesisekė uždirbti pinigus. Per pastaruosius dešimt metų Europoje užsidarė bent trylika naftos perdirbimo gamyklų. Maždaug 20 proc. pajėgumų yra dyzelinas, kurio mums taip trūksta. Kai naftos gamyklai dėl objektyvių priežasčių sekasi gerai, visi nori ją reguliuoti, bet tokio noro nėra, kai gamyklos dirba nuostolingai.
– Kodėl naftos kainai kylant, staigiai pašoka kuro kainos, bet jei naftos kaina sumažėja, degalinėse kaina išlieka tokia pati?
– G. K.: Esmė labai paprasta. Ryšys tarp žaliavinės naftos kainos, kurią mes išgirstame, ir galutinio produkto kainos yra labai netiesioginis, ypač tokių krizių atvejais. Jei šiandien išgirdau, kad sumažėjo naftos barelio kaina, aš nežinau pagrindinio fakto, kas šią savaitę vyksta su labai konkrečiu dydžiu, kiek kainuoja dyzelino kaina ten, kur vyksta pagrindinė Europos prekyba. Dėl to susidaro toks įspūdis.
Visas pokalbis – „Žinių radijo“ reportaže:
(be temos)
(be temos)