Banko „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad didesnė minimali alga iš karto buvo perkelta ant vartotojų pečių.

„Infliaciją Lietuvoje toliau labiausiai tempia paslaugų segmentas. Ten infliacija jau keletą mėnesių iš eilės stabiliai siekia maždaug 6–7 proc. ir esminį impulsą tam davė minimalios algos augimas“, – BNS trečiadienį sakė A. Izgorodinas.

„Prie to prisideda įvairūs vienkartiniai niuansai – tai energetikos pabrangimas-atpigimas, bet finale vis tiek esminis inkaras, kuris dabar tempia kainas aukštyn, yra būtent paslaugų infliacija“, – pridūrė jis.

„Artea“ banko ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, jog rodiklis nenustebino, o infliacijai įtakos darė tiek paslaugų brangimas, tiek spartus atlyginimų augimas.

„Paslaugų brangimas yra iš tiesų Lietuvai būdingas, nuolatinis ir chroniškas reiškinys dėl darbo kaštų, taip pat įtaką darė spartus atlyginimų augimas, kuris stebėtas ištisus metus dėl didesnės minimalios algos įtakos“, – BNS teigė I. Genytė-Pikčienė.

Pasak ekonomistės, metinei infliacijai įtakos turi ir šiemet spartesnis maisto kainų kilimas dėl tendencijų žaliavų rinkose ir žemės ūkio bei maisto pramonės grandinėje. 

„0,1 proc. mėnesinė infliacija iš tiesų yra labai nedidelė ir, matyt, jokių didelių siurprizų čia ir neatsitiko (...). Žvelgiant į spalio mėnesį kažkokių ne su energetika susijusių reikšmingų pokyčių nebuvo, šildymo sezono įtaka reikšmingai taip pat nepasireiškė“, – aiškino analitikė.

Infliaciją augins augsianti MMA, pensijų ir pensijų reformos

A. Izgorodinas prognozuoja, kad artimiausiu metu infliacija išliks dabartinio lygio, o ateityje ir toliau įtakos jai darys kilsiančios paslaugų kainos.

„Jau tas padidėjimas 11 proc. minimalios algos (nuo kitų metų – BNS) reiškia, kad kitais metais paslaugų kainos toliau kils ir mes matysime iš esmės tokį panašų infliacijos paveikslą, kaip ir šiais metais“, – sakė ekonomistas.

Jis pažymėjo, kad kitais metais sparčiau gali augti ir prekių kainos dėl antros pensijų kaupimo pakopos reformos, kuri paskatins vartojimą.

A. Izgorodinas sako, kad dėl maisto kainų artimiausiu metu pokyčių nenumatoma, energetikos kainos Europoje lieka pakankamai stabilios.

„Šita žiema neturėtų būti kažkokia labai išskirtinė Europoje, kalbant apie situaciją energetikoje. Tai manau, kad Lietuvoje maisto kainas irgi labiausiai temps minimalios algos padidėjimas, nes maisto pramonė ir žemės ūkis yra sektoriai, kurie yra labai jautrūs atlyginimų augimui“, – sakė ekonomistas.

I. Genytės-Pikčienės teigimu, iki metų pabaigos pokyčių įvykti neturėtų, todėl ji prognozuoja 3,5 proc. metinę infliaciją.

„Matome, kad naftos rinka yra stabili, o naftos rinka turi pakankamai plačią įtaką kitų energetikos nešėjų kainoms, tai tas poveikio mastas veikia labai platų spektrą – tiek prekių, tiek paslaugų kainas. Tai šiuo atveju yra pakankamai ramu, todėl šiemet prognozuojame 3,5 proc. metinę infliaciją“, – BNS sakė „Artea“ ekonomistė.

Tuo metu kitais metais ji prognozuoja apie 3,3 proc metinę infliaciją, o tam įtakos turės mokesčių ir pensijų kaupimo reformos.

„Bus atsisakyta įvairių lengvatų, pavyzdžiui, šildymui, malkoms, tai darys įtaką kainoms.Taip pat bus įvesti nauji mokesčiai draudimo paslaugoms, naujas akcizas saldintiems gėrimams, tai visos šitos įtakos infliaciją kaitins“, – BNS sakė I. Genytė-Pikčienė.

„Be to, infliacija reaguos ir į antros pakopos pensijų reformos numatomą pokytį, nes jau dabar rinkos dalyviai projektuoja savo kitų metų strategijas ir tikisi, kad gyventojai turės tą vienkartinį didesnių lėšų poveikį, ir derina kainodarą“, – pridūrė ji.

Anot ekonomistės, vis dėlto žmonių perkamoji galia kitąmet mažėti neturėtų.

„Tas aktyvesnis gyventojų vartojimas, jis kaitins paklausą, o paklausai gerokai padidėjus suprantama, kad gali sureaguoti ir kainos“, – teigė ji.

I. Genytės-Pikčienės teigimu, infliaciją veiks ir apgyvendinimo, maitinimo, namų ūkio paslaugų kainų kilimas. 

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, išankstinė mėnesio infliacija spalį siekia 0,1 proc., metinė – 3,7 proc., o vidutinė metinė – 3,1 proc.