EKSPERTAI NEIGIAMAI VERTINA SIŪLYMĄ DIDINTI BANKŲ PELNO MOKESTĮ
Valdantiesiems atsisakius idėjos apmokestinti bankų turtą ir vietoje to pasiūlius padidinti jų pelno mokestį nuo 15 iki 22 proc., analitikai sako, kad toks sprendimas nėra teisingas.
Pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyriausiosios ekspertės Indrės Genytės-Pikčienės, didesnis bankų pelno apmokestinimas nėra korektiškas.
„Mano nuomone, apskritai nei vienas, nei kitas variantas nėra geras, nes jis diskriminuoja atskirą ekonominę veiklą kitų atžvilgiu“, – BNS sakė I. Genytė-Pikčienė.
Anot jos, didinami mokesčiai bankams neigiamai veikia Lietuvos verslo aplinką ir patrauklumą užsienio investuotojams.
Tuo metu Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas teigia, kad bankų pelno mokestis atrodo logiškesnis, tačiau bet kuriuo atveju, anot jo, taip mokesčiai nepriimami.
„Jeigu reiktų rinkti iš dviejų variantų, tai pelno mokestis visada yra teisingesnis apmokestinimas negu turto ar apyvartos mokestis. Iš tų dviejų variantų renkantis, be abejo, antras, mokestine prasme, atrodo logiškesnis“, – BNS sakė M. Dubnikovas.
Pasak jo, vis dėlto net ir naujasis pasiūlymas nekeičia fakto, kad tokia mokesčių priėmimo praktika yra ydinga.
Kaitalioti mokesčius ir ištraukti iš kepurės kiškį, kuris niekam nėra žinomas, yra absurdas.
„Kas dabar daroma, yra absoliuti nesąmonė, dėl to, kad (...) praktiškai dvi savaitės liko iki Kalėdų, kur jau nustos viskas dirbti. Kaitalioti mokesčius ir ištraukti iš kepurės kiškį, kuris niekam nėra žinomas, yra absurdas“, – sakė jis.
Valdantieji savo siūlymą apmokestinti bankų pelnus grindžia tuo, kad jie Lietuvoje yra dideli, todėl bankai galėtų daugiau prisidėti prie šalies gerovės.
Tačiau I. Genytė-Pikčienė sako, kad tokia logika yra klaidinga.
„Tai yra kreiva logika, nes matėme, kad iš rinkos jau pasitraukė dalis bankų, tai tikrai nenorėtume, kad iš tų likusiųjų pasitrauktų pasitrauktų dar vienas ir tada turėtume dar labiau koncentruotą rinką. Kažkaip bausti tuos, kurie šiuo metu veikia, manau yra trumparegiška ir populistinė politika“, – sakė ji.
Pasak ekspertės, politika turėtų būti orientuota į konkurencijos bankų rinkoje didinimą, nes konkurencija Lietuvai, kaip mažai valstybei, turėtų būti itin svarbi.
Savo ruožtu M. Dubnikovas sako, kad mokestis yra „žiauriai kritikuotinas“, nes nebuvo išdiskutuotas, o valdantieji rodo „desperaciją“. Jo teigimu, užsienio šalyse mokesčių aptarimui skiriama kur kas daugiau laiko.
„Mokesčiai tokiu būdu nepriimami. Skandinavijos šalyse kartais diskutuojama porą metų dėl kažkokių naujų mokesčių. Dabar čia yra grynai pinigų medžioklė ir ta medžioklė yra, maža to, su tokiais baudos elementais, kur norima pasakyti, kad va, vienas sektorius yra kažkoks blogas“, – sakė M. Dubnikovas.
Tuo pat metu jis pripažino, jog didesnis bankų pelno apmokestinimas turės mažesnę įtaką paskolų kainoms, nei turto mokestis.
Ketvirtadienį paskelbta, kad valdantieji atsisako bankų turto mokesčio, bet vietoje to siūlo nuo 15 iki 22 proc. padidinti pelno mokesčio tarifą.
Pelno mokesčio įstatymo pataisą pasiūlė „valstiečiai“ Valius Ąžuolas, Vida Ačienė, Juozas Varžgalys ir Viktoras Rinkevičius bei socialdarbietis Andrius Palionis.
Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad „šis variantas yra geresnis“ negu anksčiau siūlytas bankų turto mokestis.
Pastarąjį siūlyta mokėti daugiau kaip 300 mln. eurų turto sukaupusiems bankams, kredito unijoms bei kitoms paskolų bendrovėms.
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
DMN inf.9 komentarai -
LNK inf.2 komentarai -
0 komentarai
Kokie gnydos konservliberastai!