Ekspertas apie naująją želdinių įstatymo redakciją: ji neteikia daug optimizmo | kl.lt

EKSPERTAS APIE NAUJĄJĄ ŽELDINIŲ ĮSTATYMO REDAKCIJĄ: JI NETEIKIA DAUG OPTIMIZMO

Vertindamas naujojo želdynų įstatymo redakciją, Želdynų ir želdinių apsaugos priežiūros komisijos pirmininkas pažymi, kad kai kurios įstatymo formuluotės galėtų atverti kelią žaliųjų erdvių mieste naikinimui. 

Tuo metu Vilniaus miesto tarybos narys tikina, kad, nors skiriama nemažai dėmesio naujų želdinių sodinimui mieste, pokyčiai vyksta pakankamai lėtai.

„Yra skiriama daug dėmesio naujų medžių sodinimui, bandoma ir administracijoje pakeisti požiūrį. Aišku, tie pokyčiai yra lėti ir galbūt didžiausia bėda, kad dalies tų pokyčių taip greitai nesimato. Mes tikrai turėtume daugiau pastangų skirti brandžių medžių priežiūrai“, – Vilniaus miesto tarybos organizuotoje viešoje diskusijoje „Kaip apsaugoti Vilniaus medžius?“ teigė Vilniaus miesto tarybos narys Vytautas Budreika.

„Kadangi savivaldybė skelbs naujus konkursus, bus puikus metas sugriežtinti sąlygas dėl želdynų priežiūros“, – pridūrė jis.

Jis iškėlė Vilniaus miesto tarybos vaidmenį sprendžiant su želdiniais susijusius klausimus mieste.

„Manau, kad tikrai laukti nereikia, nors Vilniuje daroma daug dalykų, tikrai galima daugiau (Vilniaus miesto – ELTA), tarybą įtraukti, nepalikti vienos administracijos spręsti dalykų. Taryba turėtų būti jungiamasis ryšys tarp visuomenės ir administracijos ir užtikrinti, kad būtų atsiliepiama į klausimus, kurie kyla visuomenei“, – teigė V. Budreika.

Savo ruožtu vertindamas naująją želdinių įstatymo redakciją, visuomeninės Želdynų ir želdinių apsaugos priežiūros komisijos pirmininkas, parkų istorikas Dainius Labeckis teigė, kad ji kelia abejonių.

„Dėl želdynų įstatymo, deja, neturiu tiek daug optimizmo“, – sakė jis, pridurdamas, kad nerimą kelia želdinių įstatyme atsidūrusi nuostata, jog želdinius, prireikus, būtų galima perkelti.

Atsakydama į kritiką, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė pažymėjo, kad toks sprendimas buvo priimtas, siekiant kompromiso tarp žalios aplinkos ir gyventojams reikalingos infrastruktūros.

„Labai diskutavome dėl šios nuostatos. Kartais būna situacijų, kai savivaldybė turi priimti sprendimą želdynų sąskaita plėsti infrastruktūrą, kuri tiems patiems žmonėms yra labai svarbi. Šioje vietoje mes nusileidome, kad tokių situacijų būna, bet vis tiek norime kompensacijos želdynams. Mes priėmėme tokį sprendimą, matydami, kad kartais atsitinka situacija, kai reikia kažką daryti, ir kad sprendimai būtų priimti dėl pačių žmonių gerovės“, – tikino ji.

„Bet šita formuluotė atveria kelią visiškam želdynų naikinimui. (...) Suprantu interesą, bet turi būti ir saugikliai“, – pažymėjo D. Labeckis.

Jis taip pat pridūrė, kad abejonių kelia ir biologinių ekspertizių vykdymo nuostatos.

„(Želdynų įstatymo redakcijoje – ELTA) numatyta, kas gali atlikti ekspertizes. Ten išvardintos kai kurios specialybės ir išsilavinimai, kurie iš tiesų kelia klausimą dėl tų ekspertizių kokybės ir ar tai apskritai bus galima laikyti tai ekspertizėmis. (...) Būtinai reikia išspręsti kokybės klausimą“, – tikino D. Labeckis.

Tuo metu pristatydama Vilniaus miesto gyventojų interesus, miesto antropologė, „Vilnius Tech“ docentė Jekaterina Lavrinec akcentavo, kad kai kuriais atvejais prieš rengiant želdinimo projektą laiku neįvykdomas biologinės įvairovės įvertinimas.

„Labai svarbus mūsų siūlymas, kad projektavimo užduotis būtų rengiama tik po to, kai atliktas biologinės įvairovės įvertinimas. (...) Tik atlikus biologinės ekspertizės vertinimus, galima apskritai pradėti kalbėti apie projektavimo užduotis ir galima pradėti skelbti poreikį perdaryti želdyną. (...) Matome, kad labai daug įtampos nuimtų iš anksto ekspertų atliktas vertinimas ir jo paviešinimas“, – tikino ji.

J. Lavrinec taip pat pabrėžė, kad miesto administracija turėtų pasirūpinti nuolatiniais sodininkais ir arboristais miesto erdvėms prižiūrėti.

„Norime, kad, sudarant želdynų projektų sąmatas, būtų įskaičiuojamos želdinių būklės gerinimo paslaugos. Ir apskritai, kad miestai pradėtų galvoti apie savo sodininkų ir arboristų, kaip nuolatinių, etatinių darbuotojų turėjimą. Matome, kad šiuo metu želdynai yra tvarkomi kirviu, o ne jiems teikiama nuolatinė priežiūra“, – teigė ji.

Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS