Rusijos ir Vokietijos energetikos koncernų „Gazprom“ ir „E.ON“ valdomos dujų importo ir transportavimo bendrovės „Lietuvos dujų“ akcininkų susitarimas dėl įmonės veiklos suskaidymo - istorinis įvykis Europos Sąjungoje ir rimtas smūgis Rusijos dujų monopolininko „Gazprom“ pozicijoms Europoje, pareiškė Kijeve veikiančio Energetinių tyrimų instituto (ETI) ekspertas Jurijus Korolčiukas.

„Juk inteligentiškas žodis “suskaidymas„ reiškia pirmiausia banalų “Gazprom„ nušalinimą nuo “Lietuvos dujų„ valdymo, paliekant tik teisę parduoti dujas“, - teigiama ETI pranešime spaudai.

„Koncernui “Gazprom„ mūšis Lietuvoje - tik pirmoji kregždė. Kitą kartą bus atimti dujotiekiai Estijoje. Estijos vyriausybė aktyviai ruošiasi pertvarkyti “Eesti gaas„, kurios pagrindinis akcininkas yra “Gazprom„, kartu su juo susijusia įmone “Itera Latvija„ valdantis beveik pusę akcijų“, - teigia J.Korolčiukas.

Anot jo, Lietuvos sprendimas „prispausti“ Rusijos dujų monopolininką ir atimti iš jo magistralinius dujotiekius yra labiau politinis ir strateginis, jį derinant su būsimuoju suskystintų gamtinių dujų terminalu (SGD) Klaipėdoje, kuris nuo 2015 metų sukurs alternatyvą šaliai apsirūpinti dujomis.

SGD terminalas yra svarbus veiksnys ir dėl to, kad Lietuvoje veikiančios didžiausios dujų vartotojos įstatymu turėtų būti įpareigotos nupirkti iš jo 25 proc. sunaudojamų dujų. Pasak BNS šaltinių, tai reiškia, kad daugelis tokių įmonių, dabar turinčios ilgalaikes sutartis su „Gazprom“, joms 2013-2015 metais pasibaigus, nebegalės pasirašyti ilgalaikių sutarčių dėl 100 proc. dujų pirkimo iš Rusijos.

Be to, anot ETI, Lietuva siekia savo dujotiekius sujungti su Lenkijos dujotiekių sistema, taip iki 2018-ųjų visiškai atsikratydama Rusijos dujų monopolijos.

Anot J.Korolčiuko, Lietuvos rinkos praradimas, suskystintų dujų terminalo bei dujų jungties su Lenkijos projektai niekaip „neįsipaišo“ į „Gazprom“ planus, todėl Lietuva suskubo pasinaudoti Europos Sąjungos Trečiuoju energetikos paketu. Rusijos dujų monopolininkui neliko nieko kita, kaip tik tyliai, bet „griežiant dantimis“, sutikti atsisveikinti su pagrindiniu turtu Lietuvoje - magistraliniais dujotiekiais.

Tačiau mainais „Gazprom“ išsiderėjo galimybę drauge su E.ON dalyvauti keliuose elektros energijos gamybos projektuose Vokietijoje.

J.Korolčiukas pateikia Lietuvą kaip pavyzdį Ukrainai, kuriai Rusija perša nenaudingą dujotiekių sistemos pertvarkos variantą.

„Lietuvos istorija patvirtina Ukrainos pozicijos teisingumą. Nepaisydama smarkiai užkeltos rusiškų dujų kainos, Ukraina nesutinka atiduoti dujotiekių sistemos nepalankiomis jai sąlygomis“, - teigia J.Korolčiukas.

Iki 2014 metų spalio pertvarkius „Lietuvos dujas“, magistraliniai dujotiekiai atiteks nuo „Lietuvos dujų“ atskiriamai naujai įmonei. Pačioms „Lietuvos dujoms“ liks tiekimo veikla, o skirstymo veiklą bei skirstymo vamzdynus perims naujai steigiama „ Lietuvos dujų“ antrinė įmonė.

Pertvarkai „Lietuvos dujų“ akcininkai pritarė praėjusį pirmadienį, o ketvirtadienį veiklų atskyrimo planas turi būti pateiktas Kainų komisijai, kuri veliau prižiūrės, kaip jis vykdomas.

Planas numato, kad iki 2013 metų liepos 31 dienos bus atskirta dujų perdavimo veikla, įkuriant naują bendrovę, o iki 2014 metų spalio 31 dienos - ir skirstymo veikla, įsteigiant antrinę bendrovę.

Tikėtina, kad visų bendrovių akcininkės iki pat 2014-ųjų spalio bus dabartinės akcininkės „E.ON Ruhrgas„, „Gazprom“ ir Lietuvos Vyriausybė. Jei šalys nesusitars dėl kainos ir kitų akcijų išpirkimo sąlygų, „Gazprom„ ir „E.ON Ruhrgas“ būsimoje dujų perdavimo įmonėje nuo 2014 metų spalio galės būti finansinės investuotojos, kurios neturėtų balsų ir teisių, išskyrus teisę į dividendus.

Tačiau jei Vyriausybė susitars su „Gazprom“ ir „E.ON“, pastarieji jai parduotų magistralinių dujotiekių įmonės akcijas. Energetikos ministras Arvydas Sekmokas ne kartą yra minėjęs, kad šie dujotiekiai turėtų priklausyti valstybei.

Kai kurių analitikų manymu, realu, kad šalies magistraliniai dujotiekiai gali kainuoti apie 1 mlrd. litų. Kaina priklausys nuo to, koks bus pasirinktas turto vertinimo būdas.

„Gazprom“ dabar valdo 37,06 proc., Vokietijos „E.ON Ruhrgas International“ - 38,9 proc., Energetikos ministerija - 17,7 proc. „ Lietuvos dujų“ įstatinio kapitalo.