Ekspertė: didėjanti valstybės skola neša ne visiškai teigiamą žinutę Pereiti į pagrindinį turinį

Ekspertė: didėjanti valstybės skola neša ne visiškai teigiamą žinutę

2026-11-21 18:00
„Žinių radijo“ inf.

Lietuvos valstybės skola per kelerius metus gali išaugti nuo 40 iki beveik 60 proc. BVP. Valstybės kontrolės Fiskalinės stebėsenos centro vadovė Jurga Rukšėnaitė įspėja, kad biudžeto deficitas gali būti dar didesnis, nei prognozuoja Finansų ministerija, ir siekti 6 proc. BVP.

Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį

<span>Ekspertė: didėjanti valstybės skola neša ne visiškai teigiamą žinutę</span>
Ekspertė: didėjanti valstybės skola neša ne visiškai teigiamą žinutę / Asociatyvi Magnific.com nuotr.

Vien palūkanoms už valstybės skolą 2029 m. gali tekti skirti apie 2 mlrd. eurų – panašią sumą, kokia dar prieš kelerius metus buvo skiriama šalies gynybai.

Ar įmanoma atkurti fiskalinę drausmę nedidinant mokesčių? Kuo Lietuvai grėstų Europos Sąjungos perviršinio deficito procedūra? Ir kaip auganti skola gali paveikti šalies konkurencingumą bei investuotojų pasitikėjimą? Apie tai su „Žinių radijo“ žurnaliste diskutavo Valstybės kontrolės Fiskalinės stebėsenos centro vadovė Jurga Rukšėnaitė.

– Pastaraisiais metais valstybės išlaidos sparčiai didėja. Kaip jūs vertinate tai? Ar Lietuva gyvena pagal savo finansines galimybes?

– Mes įvertinome pateiktą 2027–2029 metų biudžeto projektą. Matome, kad deficitas viršija 3 proc. BVP. Skola sparčiai didėja ir artėja prie 60 proc. BVP lygio. Biudžeto projekte buvo konstatuota, kad bus nesilaikoma fiskalinės drausmės taisyklių. Mes savo išvadoje tai patvirtinome ir atlikome papildomą vertinimą. Matome, kad deficitas gali būti dar didesnis ir siekti net 6 proc. BVP. O skola gali dar sparčiau didėti. Rizikų matome pakankamai daug.

– Ką tie skaičiai reiškia? Kodėl yra blogai, kai deficitas viršija 3 proc. arba valstybės skola auga virš 70 proc.?

– Deficitas susidaro tada, kai valstybė surenka mažiau pajamų nei turi išlaidų. Norint finansuoti deficitą, reikia skolintis. Tuomet auga skola. Viskas priklauso nuo to, kur skolinami pinigai keliauja. Ar jie keliauja į investicijas ir skatina augimą, ar į einamąsias išlaidas. Matome, kad skola didėja ir atitinkamai didėja skolos aptarnavimas bei palūkanos. Šiemet valstybė už palūkanas moka 1 milijardą eurų. 2029 metais ši suma gali siekti 2 milijardus eurų arba 2 proc. BVP. Tai reiškia, kad vietoje to, jog ši suma būtų panaudojama viešosioms paslaugoms, ji bus nukreipiama palūkanoms mokėti. Tai neramina. 

Šiemet valstybė už palūkanas moka 1 milijardą eurų. 

2 milijardai yra suma, kuri visai neseniai buvo skiriama gynybos išlaidoms. Taip pat 2 proc. BVP yra suma, kurią skyrėme aptarnauti skolai po krizės. Mes ir vėl grįžtame prie panašių skaičių.

– Viešai diskutuojama apie tai, kad skiriasi Finansų ministerijos ir Valstybės kontrolės skaičiavimai. Kas tai lemia?

– Iš tiesų mūsų scenarijus atrodo pesimistiškesnis. Mūsų makroekonominės prielaidos, tokios kaip BVP ar infliacijos augimas, yra panašios. Tačiau esminis skirtumas yra tas, kad Finansų ministerija, sudarydama biudžeto projektą, remiasi esama politika bei priimtais sprendimais. Mes, kaip nepriklausoma fiskalinė institucija, esame šiek tiek laisvesni ir į savo scenarijų galime įtraukti papildomas prielaidas. Galime įtraukti rizikas skaitine išraiška, kas nėra įtraukta į biudžeto projektą. Pavyzdžiui, papildomas pensijų indeksavimas ar darbo užmokesčio augimas viešajame sektoriuje dar nėra numatyti sprendimuose ir įtraukti į biudžeto projektą. Dėl šių priežasčių mūsų scenarijus yra pesimistiškesnis.

Kitas dalykas yra mokesčių surinkimas iš mokesčių administravimo. Kaip ir dauguma fiskalinių institucijų, kol mokesčiai nesurinkti ir neturime faktų, mes nelaikome to tvariomis pajamomis. Iš istorinių duomenų matome, kad gali būti ir papildomas pensijų indeksavimas. Taip pat atsižvelgėme į pelno mokesčio investicijų lengvatą, nes tai gali mažinti pajamas 2029 metais. Iš tokių dalykų ir susideda bendras paveikslas.

– Finansų ministerija yra kalbėjusi apie tai, kad mato rizikų mokesčių surinkimo prasme. Ar ir jūs čia matote rizikų?

– Taip, matome šiek tiek rizikų, bet tai mažesnė dalis nei mokesčių gerinimas ir administravimas. Kiti efektai turi didesnę įtaką.

– Premjeras yra sakęs, kad fiskalinei drausmei atkurti gali reikėti 7–8 metų. Ar Lietuva gali leisti sau taip ilgai gyventi su deficitu?

– Grįžimas prie fiskalinės drausmės yra ne tik mažesnis nei 3 proc. BVP deficitas. Lietuva turėtų laikytis ir grynųjų išlaidų įsipareigojimo. Šiuo metu biudžetas neatitinka fiskalinės drausmės taisyklių. 7–8 metai yra nemažas laiko tarpas, po kurio tikrai vertėtų būti grįžus prie tvarių finansų. Tai yra svarbu, nes kuo ilgiau yra didinamas deficitas, tuo labiau didėja skola. Tai yra sniego gniūžtės efektas. Didėjant skolai, didėja palūkanos ir jų aptarnavimas. Tai reiškia, kad ateityje dėl tam tikrų šokų nebus tiek erdvės padidinti skolą ir padėti pažeidžiamiems gyventojams. Todėl išvadoje minime, kad turi būti planas, kaip kuo greičiau grįžti prie tvarių finansų.

Ateityje dėl tam tikrų šokų nebus tiek erdvės padidinti skolą ir padėti pažeidžiamiems gyventojams. 

– Kas yra Europos Sąjungos perviršinio deficito procedūra? Kiek čia turime rizikos ir grėsmių?

– Europos Komisija rengtų ataskaitą ir įvertintų, kokio dydžio yra valdžios sektoriaus deficitas ar kokios priežastys jį lemia. Tuomet ši ataskaita būtų pagrindas perviršinio deficito procedūrai pradėti. Ši procedūra yra ir reputacinis dalykas, nes valstybė turėtų būti po padidinamuoju tikslu, kuo greičiau priimti sprendimus finansų valdymui ir deficito mažinimui. Tai reikėtų atlikti labai greitai ir nuolat teikti ataskaitas. Jei šalis nesugebėtų greitai atlikti tų veiksmų ir susitvarkyti su finansais, galėtų grėsti sankcijos ir baudos.

– Kur jūs matote galimybę sutaupyti arba surinkti daugiau tvarių pajamų?

– Valdžios sektoriaus išlaidų peržiūra ir efektyvumas tikrai yra vienas iš svarbesnių dalykų. Valstybės kontrolės auditai rodo, kad yra sričių, kuriose galima veikti efektyviau. Valstybės nekilnojamojo turto valdymas arba dirbtinio intelekto valdymas padėtų sutaupyti pinigų viešajame sektoriuje ir jį įdarbinti. Auditai rodo, kad reikalingi pokyčiai tam tikrose srityse. Pavyzdžiui, mokyklų tinklas iki šiol nėra sutvarkytas. 

Mes sakome, kad vien išlaidų peržiūros neužteks. Turime suprasti, kad valdžios aparatas, įskaitant Seimą, ministerijas ir organizacines įstaigas, sudaro beveik 4 proc. BVP. O tokios išlaidos, kaip sveikata ar švietimas, sudaro apie 26 proc. BVP. Vien valdžios aparato suefektyvinimas neduos reikiamos sumos. 

Savo išvadoje minime, kad reikia ieškoti tvarių pajamų šaltinių. Galime remtis tarptautinėmis institucijomis. Jos mini, kad pirmiausia reikia atsigręžti į kai kuriuos mokesčius, kurie Lietuvoje yra mažesni nei Europos Sąjungoje ir kurie stipriai nepaveiktų ekonomikos. Pavyzdžiui, reikėtų peržiūrėti nekilnojamojo turto ir aplinkosauginius mokesčius. 

Dar reikia paminėti lengvatas. Ekonomikoje jos yra naudingos, reikalingos, bet jos turi prisidėti. Norėčiau paminėti pelno mokesčio lengvatą, kai mažoms įmonėms pelno mokestis siekia 7 proc., o ne 17 proc. Pasaulio bankas yra atlikęs tam tikrą analizę, kuri parodė, kad daug smulkių įmonių yra susitelkusios ties tam tikra riba. Vietoje to, kad valstybė joms padėtų, ji jas riboja mokesčiais.

– Kokią įtaką auganti valstybės skola ir deficitas gali turėti šalies ekonomikos konkurencingumui?

– Tai priklauso nuo to, kur valstybė nukreipia pinigus. Ar į investicijas, ar į produktyvumo didinimą, ar į einamąsias išlaidas. Lietuva yra maža, ekonomika yra atvira, todėl reikėtų laikytis taisyklių ir turėti mažesnę skolą. Didėjanti skola neša investuotojams ir reitingų agentūroms ne visiškai teigiamą žinutę, kad šalis nepajėgia susitvarkyti su finansais arba kad gresia problemos. Be to, tai mažina fiskalinę erdvę, nes ateityje gali nebūti galimybių reaguoti į geopolitinius ar finansinius iššūkius. Priminsiu, kad dar pernai skola siekė 40 proc. BVP, o po kelerių metų ji bus arti 60 proc. BVP. Tai yra 20 proc. per kelerius metus. Mūsų atlikta papildoma analizė rodo, kad jei politika nesikeis, deficitas sieks apie 6 proc. BVP, o skola 2035 metais viršys 74 proc. BVP. Tai yra dideli skaičiai. Neramina tai, kad skola didėja per labai trumpą laiką.

Dar pernai skola siekė 40 proc. BVP, o po kelerių metų ji bus arti 60 proc. BVP. 

Visas pokalbis – „Žinių radijo“ reportaže:

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
lietuvis

kai debilai prie vairo bek is kelio !
0
0
Visi komentarai (1)

Daugiau naujienų